Pasiplaukiojimas mariomis, aidint užburiančiai muzikai, saulės palydos prie uosto vartų ir kelto valsas ties Kiaulės Nugara.
Tokį malonumą pusantro mėnesio galėjo pajusti visi vakarais – nuo trečiadienio iki sekmadienio – nusprendę paplaukioti Smiltynės perkėlos keltu „Nida”, kuris tuo metu virsdavo „Muzikiniu keltu”.
Šį sekmadienį „Nida”, į kurią nuo liepos 6 dienos buvo perkeltas X Operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis pajūris”, išplauks į šiemet paskutinį savo kaip „Muzikinio kelto” reisą.
Tiems, kurie šiemet nespėjo paplaukioti „Muzikiniu keltu”, arba norėtų į jį dar kartą sugrįžti, projekto rengėjai žada šią pramogą surengti ir kitais metais.
Įveikė kietą riešutą
Pirmąkart „Muzikinio kelto” idėja visuomenei buvo pristatyta kovą.
Smiltynės perkėlos bendrovės direktorius Algirdas Žukauskas prisipažino tuomet nesitikėjęs, kad ant vandens vakarais skambanti muzika sulauks tokio didelio susidomėjimo.
„Maniau, kad daugiau žmonių bus tik penktadieniais – sekmadieniais, o kitomis dienomis klausytojų bus mažai. Bet beveik kiekvieną koncertinį vakarą kelte susirinkdavo ne mažiau kaip 200 klausytojų.
Kartais žmonių būdavo net apie 500! Tik į vieną koncertą atėjo vos apie 100 klausytojų, nes tąkart smarkiai lijo”, – prisiminė A.Žukauskas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė sakė, kad suprasdama projekto unikalumą drįso tikėtis dar didesnio publikos dėmesio ir sėkmės.
„Bet galėjo būti ir dar blogiau, nes mūsų teatras neturi daug pinigų reklamai, tad ji buvo minimali. Ypač bijau Klaipėdos publikos, nes klaipėdiečiai gauna per daug renginių nemokamai – ir Džiazo, Folkloro festivalius, ir Jūros šventės renginius, kurie tenkina jų kultūrinius poreikius ir todėl kažko dar ieškoti jiems nebūtina. Klaipėda – kietas riešutas”, – neslėpė pašnekovė.
Pilnatį užstojo debesys
Susirinkę į koncertus kelte ir mėgaudamiesi kaskart vis skirtinga muzika ant vandens daugelis klausytojų turbūt nė neįtarė, kiek organizatoriai planavo ir įdėjo pastangų, kad viskas būtų puiku.
Buvo paskaičiuota viskas, net laikas, kuris labiausiai tiktų koncertams.
Paprastai koncertai vykdavo tik nuo 21 valandos, nes tada sumažėdavo keleivių srautai į Smiltynę, tad vieną keltą buvo galima skirti muzikai. Be to, laiką stengtasi parinkti taip, kad keltas prie uosto vartų atsidurtų per patį saulėlydį. Liepą saulė leisdavosi vėliau, negu prie uosto vartų atvykdavo keltas. Tačiau rugpjūtį „Muzikinio kelto” keleiviai neapolietiškosios „O sole mio” prie uosto vartų klausydavosi kaip tik tada, kai saulė slėpdavosi už horizonto.
A.Žigaitytė-Nekrošienė sakė, kad prie gamtos bandyta priderinti ir pianisto Sergejaus Glavackicho atliekamą fortepijono rečitalį „Mėnesienos sonata”. Idant šio ciklo kūriniai skambėtų įtaigiau, rečitaliui parinkta pilnatis. Koncertą tyčia pradėjo valanda vėliau, kad muzika lietųsi jau patekėjus pilnačiai. Deja, tą vakarą buvo apsiniaukę ir grėsė liūtis, o debesys užklojo įstabųjį mėnulį.
Nepaisant to, anot teatro vadovės, muzikai nėra blogo oro ir gamta visada derėdavo su ja.
„Kai grojo tango, per koncertą „Paryžiaus alsavimas Klaipėdoje”, atrodė, kad esame Paryžiuje ir plaukiame ne mariomis, o Sena. Kai skambėjo Ivano Susanino arija, atrodė, kad danguje susitelkę debesys dar labiau viską sudramatina. Kai nepaprastai tyliai aidėjo fortepijono rečitalis, rodėsi, kad gamta sutverta ir tam koncertui. Įsitikinome, kad geriems renginiams nėra blogo oro ir lietus, lijęs per „Kuršių ainių” vakarą, įnešė tik papildomos intrigos”, – prisiminė pašnekovė.
Programą ribojo erdvė
Pasak Muzikinio teatro vadovės, projektas buvo labai sudėtingas ir todėl, kad reikėjo įsisavinti iš pirmo žvilgsnio visiškai koncertams netinkamą erdvę.
Specialiai kelte vykusiam festivaliui buvo iš naujo perstatomos programos, pasirodymai apskaičiuoti taip, kad vietos būtų ir atlikėjams, ir publikai. Dėl vietos stygiaus kai kurių idėjų, pavyzdžiui, surengti gražiausių operos chorų vakarą, teko atsisakyti. Kitaip kelte, susirinkus chorui ir orkestrui, nebetilptų publika.
Kad muzika skambėtų kiek įmanoma kokybiškiau ir tam nesutrukdytų vėjas, specialiai koncertams kelte teatras įsigijo net naują garso aparatūrą.
Renginys – ne tik elitui
Anot A.Žigaitytės-Nekrošienės, sudėtinga buvo ir nustatyti tinkamiausią bilietų kainą.
„A.Žukauskas, leisdamas rengti projektą kelte, iškėlė sąlygą, kad renginys turi būti skirtas ne elitui, bet prieinamas visiems. Mes taikėme labai plačią nuolaidų sistemą, kuri visiškai pasiteisino. O tie nepigūs bilietai, kainavę po 50 – 70 litų, buvo labiau skirti užsieniečiams ir tiems, kurie, pajutę, kad tai yra geras renginys, nesusimąsto apie pinigus”, – teigė vadovė.
„Muzikiniame kelte” viso festivalio metu skambėjo iki 20 skirtingų koncertų nuo klasikos, liaudiškos muzikos iki pramoginės muzikos ir džiazo.
Daugiausiai klausytojų sulaukė neopolietiškų dainų programa „O sole mio”. Antras pagal lankomumą – Raimundo Paulo dainų koncertas. Jam mažai nusileido intelektualusis fortepijono rečitalis.
Pinigų neskaičiavo
Be muzikos koncertų, lankytojams ne mažesnį įspūdį palikdavo ir kelto „Nida” valsas. Šią pramogą sugalvojo Smiltynės perkėlos darbuotojai.
Nuplaukęs iki Kiaulės Nugaros keltas, skambant muzikai, sukdavosi ratu, priversdamas koncertų klausytojus pasijusti it karuselėje.
Nors skambant koncertui keltas nuplaukdavo gerokai ilgesnį atstumą, negu iki Smiltynės ir atgal, A.Žukauskas nenorėjo kalbėti apie tokių pailgintų reisų piniginę vertę.
„Kai dalyvauji gerame projekte, ne laikas skaičiuoti pinigus. Iš „Muzikinio kelto” renginių jokių materialinių vertybių bendrovė negavo, bet labai pagyvino Klaipėdos kultūrą. Įmonė ir valstybė dėl to nuostolių nepatyrė. Manau, kad „Muzikinio kelto” renginius rengsime ir kitąmet. Geri projektai turi būti tęstini”, – įsitikinęs A.Žukauskas.
Gali būti, kad, tapęs tęstiniu projektu, ilgainiui „Muzikinis keltas” taps Klaipėdos vizitine kortele.
Nors šiemet jame daug užsieniečių nebuvo, nes tik retas atvykėlis lieka nakvoti Klaipėdoje, tikėtina, kad kitąmet „Muzikinis keltas” sulauks ne tik Lietuvos publikos dėmesio.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė sakė, kad jeigu projektas bus rengiamas ir kitąmet, jis jau dabar bus pradėtas reklamuoti mūsų miesto svečiams.