Prezidento Valdo Adamkaus prašoma Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikti JAV gyvenančiam ir šios šalies pilietybę turinčiam lietuvių kilmės menininkui, avangardinio kino pradininkui Jonui Mekui.
Vilniuje kuriamo Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas ketvirtadienį paprašė kultūros ministrą Joną Jučą tarpininkauti suteikiant pilietybę J.Mekui.
J.Mekas – vienas žymiausių eksperimentinių filmų kūrėjų 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje. Jis yra vienas iš antiholivudinio Niujorko nepriklausomųjų avangardinių kino kūrėjų sąjūdžio pradininkų, žurnalo „Film Culture” įkūrėjas.
J.Mekas sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas esminio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir vaidybinio filmo. Jo darbai susilaukė aukštų įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose, pelnė Los Andželo kino kritikų asociacijos, Niujorko kino kritikų sąjungos, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Piero (Pjero) Paolo Pasolini apdovanojimus.
J.Mekas bendravo ir kūrė su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lenonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas. Jo įtaka jaučiama daugelio menininkų ir kinematografininkų kūryboje.
J.Mekas Niujorke yra įkūręs Antologinių filmų archyvą, kur sukaupęs retus eksperimentinius bei klasikinius filmus, turėjusius įtakos pasaulinės kinematografijos raidai.
Lietuvoje menininko nuopelnai garsinant šalies vardą 2003 metais buvo įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Didžiuoju kryžiumi, 1995 metais Jonas Mekas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
J.Mekui tarpininkaujant šiais metais Vilnius įsigijo vertingą „Fluxus” judėjimo pradininko J.Mačiūno kolekciją. Netrukus sostinę turėtų pasiekti ir pačio menininko miestui dovanota asmeninė kolekcija, kurią kartu su J.Mačiūno kūryba ketinama eksponuoti kuriamame J.Meko vizualiųjų menų centre.
Dėl griežtų Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka reikalavimų per pastaruosius keletą metų ji nebuvo suteikta nė vienam to prašiusiam asmeniui.
Kaip BNS informavo Prezidentūroje, pastarąjį kartą dekretas dėl pilietybės išimties tvarka suteikimo pasirašytas 2003 metų rugsėjį, jį pasirašė Rolandas Paksas. V.Adamkaus kadencijos metais Lietuvos pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam asmeniui.
Pilietybės komisija 2005-ųjų rugpjūtį buvo rekomendavusi prezidentui suteikti pilietybę dviem asmenims, tačiau šalies vadovas šį sprendimą pakeitė ir dekretų dėl pilietybės suteikimo nepasirašė.
Tąkart Lietuvos piliečiais išimties tvarka turėjo tapti pabėgėlis iš Afganistano Mohammadas Mirvais Anvaris, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje ir čia yra sukūręs šeimą, bei dešimtmetį labdaringa veikla Lietuvoje užsiimanti JAV pilietė Barbara Clow.
Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimas tapo ypač jautrus po rusų verslininko Jurijaus Borisovo pilietybės istorijos skandalo.
R.Paksas netrukus po inauguracijos 2003 metų žiemą savo dosniausiam rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui J.Borisovui išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
Vėliau Konstitucinis Teismas išnagrinėjo R.Pakso pasirašyto dekreto dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui konstitucingumą ir pripažino, kad, suteikdamas pilietybę, R.Paksas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais interesais, todėl pažeidė Konstituciją ir įstatymus.
Pilietybės J.Borisovui suteikimas tapo vienu iš apkaltos R.Paksui pagrindų.
Po to buvo prabilta, kad turėtų būti atidžiau tikrinami asmenys, prašantys pilietybės išimties tvarka, o prezidentas, suteikdamas ją, turėtų prisiimti visą atsakomybę už tokį savo sprendimą.