Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė skambina pavojaus varpais dėl sostinės valdžios ketinimų leisti vadinamųjų dangoraižių statybas daugelyje Vilniaus vietų.
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vilniaus taryboje gali būti peržiūrimas sostinės bendrasis planas, į jį įtraukiant daugiau vietų, kuriose būtų leidžiama statyti aukštuminius pastatus, I.Marčiulionytė perspėja neskubėti to daryti.
„Vicemeras Evaldas Lementauskas pareiškė, kad yra numatyta per mažai vietų aukštuminiams pastatams, ir mano laiškas merui Juozui Imbrasui yra toks, kad mes su senąja Vilniaus valdžia ir su Pasaulio paveldo centru jau buvome susitarę, kad bus tik dvi vietos, kur leidžiamos tokios statybos. Dabar kalbama apie 5 vietas ir tie planai kelia nerimą. Pasaulio paveldo fondas ne kartą yra įspėjęs, kad aukšti pastatai turi didelę įtaką senamiesčiui”, – aiškino I.Marčiulionytė.
Ji BNS pasakojo praėjusią savaitę J.Imbrasui išsiųstame laiške prašanti priimant bet kokį tarybos sprendimą padaryti aukštų pastatų vizualinės įtakos senamiesčiui studiją bei prieš tvirtinant naujus planus juos derinti su Pasaulio paveldo centru.
„Tą Lietuva yra įsipareigojusi daryti pagal ratifikuotą UNESCO pasaulio paveldo kultūros ir gamtos globos konvenciją. Aš tiesiog noriu pasakyti ir priminti merui, kuris yra naujas, kokie žingsniai yra atliekami prieš priimant bet kokius sprendimus, ypač tokius ryškius, kurie galėtų paveikti vienaip ar kitaip senamiestį”, – tikino ambasadorė.
I.Marčiulionytė taip pat sako, kad kol kas tai yra jos asmeninis, ne UNESCO perspėjimas, kuris jau būtų žingsnis Vilniaus senamiesčio įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo pavojaus sąrašą link, po kurio gali sekti ir visiškas senamiesčio išbraukimas iš UNESCO paveldo sąrašo.
„Pavojaus sąrašas yra vienas žingsnis išbraukimo link. Kai komitetas mano, kad yra atliekami kažkokie veiksmai, kurie neatitinka apsaugos reikalavimų, objektai yra įtraukiami į pavojaus sąrašą. Tai jau būtų įspėjimas valstybei ir išskirtinis dėmesys tam objektui, specialios sąlygos, kad jisai vėl grįžtų į normalų sąrašą”, – aiškino Lietuvos atstovė prie UNESCO.
Su E.Lemenausku, kuris vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo ištyrimo laikinajai komisijai, ketvirtadienį BNS susisiekti nepavyko.
Kultūros ministerija, kuriai pavesta atsakomybė už kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje, ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia pritarianti ambasadorės išsakytoms mintims ir nepateisina kai kurių naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių norui revizuoti ką tik parengtą ir patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą, siekiant padidinti aukštuminiams pastatams galimų statyti vietų skaičių.
Pasak kultūros ministro Jono Jučo, būtent dėl neatitikimo paveldosaugos reikalavimams šis teritorijų planavimo dokumentas buvo taisomas tol, kol Kultūros paveldo departamentas jam pritarė ir buvo priimtas dabar aprobuotas kompromisinis variantas.
„Kadangi aukštuminių pastatų statyba Vilniaus senamiesčio aplinkoje kelia neabejotiną grėsmę šio Pasaulio paveldo sąraše esančio objekto vertingosioms savybėms – Vilniaus miesto kultūriniam kraštovaizdžiui, – nei Kultūros ministerija, nei Kultūros paveldo departamentas nepritars miesto pavojingai bendrojo plano korektūrai”, – teigia Kultūros ministerija.
Ataskaitą apie pažangą kultūros paveldo srityje Lietuva privalės pateikti 2008 -ųjų vasarį.
Į UNESCO paveldo sąrašus yra įtraukti pasaulio paveldo objektais pripažinti Vilniaus istorinis centras (1994 m.), Kuršių nerija (2000 m.), Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas (2004 m.) ir Struvės geodezinis lankas, Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrais pripažinti Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001) bei Dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.