Ūkininkai džiaugiasi geru šiemetiniu derliumi

Kaprizingų lietuviškų orų nelepinami ūkininkai šiemet galės džiaugtis geru derliumi: nors pavasarinės liūtys ir kenkėjai, kaip ir visais metais, puolė bulves, rapsus, kitas žemės ūkio kultūras, šilti orai ir apsaugos priemonės davė gerų rezultatų. Ūkininkus jaudina tik derliaus saugojimo sąlygos ir supirkimo kainos.

Daugėja grūdinių kultūrų pasėlių

Šiemet šalyje pastebimai daugiau pasėta rugių, kvietrugių, kviečių ir rapsų. Sumažėjo tik miežių pasėlių plotai. Lietuvos žemdirbystės instituto duomenimis, šiemet numatomas 81 procentu didesnis rapsų, 63 procentais miežių, 45 procentais kviečių bei 33 procentais rugių derlingumas. Tokioms prognozėms sukliudyti gali tik permainingi orai. Grūdų supirkimo kainos taip pat turėtų būti didesnės už pernykštes ir siekti nuo 500 iki 600 litų už toną. Už geros kokybės maistinių grūdų toną šį sezoną, prognozuojama, bus mokama daugiau nei 200 eurų (apie 700 litų) už toną.

Nors šiemet pliaupė liūtys, ir Panevėžio ūkininkai, žemės ūkio įmonės tikisi geresnio grūdinių kultūrų, rapsų derliaus nei pernai.

Rapsai užderėjo gausiai

Didžiausius žieminių rapsų plotus rajone Ramygalos seniūnijos Daniūnų kaime auginantis ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas rapsų derliumi nesiskundžia. Per 700 šimtus hektarų savos ir nuomojamos žemės dirbantis ūkininkas patenkintas ir grūdinių kultūrų derliumi. „Derliumi tai tikrai šiemet geri metai, – teigė ūkininkas. – Nėra nė ko lyginti su praėjusiais metais. Gal tik kiek grūdinių kultūrų pasėlius suguldė lietus, tačiau derlius ir čia geras. Rapsų plotams šiemet kiek pakenkė gegužės pradžioje užėjusios šalnos, o prasidėjus lietums, įsimetusi infekcija – sklerotinis puvinys. Tačiau nupurškus chemikalais, derlių pavyko išsaugoti.”

Pasak O.Pečeliūno, derlius neblogas – iš vieno hektaro gauta 2,5 tonos rapsų. Supirkimo kainos žieminiams rapsams irgi nėra blogos – už vieną toną mokama 880 litų. Kadangi ūkininkas rapsus deklaravo kaip energetikus, tikisi už juos gauti žadėtą paramą – po 45 eurus vienam hektarui.

Sunkiausia – savų saugyklų neturintiems ūkininkams

Kalbėdamas apie grūdinių pasėlių derlių ūkininkas pažymėjo, jog lietus turėjo įtakos grūdų kokybei. Tačiau pagal prikuliamą kiekį iš hektaro derlius tikrai nėra blogas. Žieminių miežių ūkininkas iš hektaro prikūlė po 7 tonas, kviečių – 7-8 tonas. Dalį kviečių derliaus O.Pečeliūnas pridavė saugoti į „Jonavos grūdų” kombinatą, likusius – į „Malseną”. Grūdai bus saugomi iki lapkričio pirmosios. Ūkininkas tikisi, jog iki to laiko už grūdų saugojimą kombinatui mokės valstybė, kaip ir buvo žadėta. Po lapkričio 1-osios grūdų supirkimo rinkoje kainos bus nusistovėjusios. Tačiau ir tuomet ūkininkai, pasak O.Pečeliūno, nelabai galės rinktis supirkėjus. Pavyzdžiui, „Jonavos grūdai”, priimdami saugoti, kėlė sąlygą, jog pirmiausiai grūdus pirkti siūlyti jiems.

Kainos kyla ir pasaulinėje rinkoje

Tačiau ir suprastėjus grūdų kokybei, neturintys saugyklų ūkininkai, atiduodantys juos saugoti, neturėtų nukentėti. Visame pasaulyje pastebima kainų kilimo tendencija. Šiemet grūdų kainos pasaulinėje rinkoje aukščiausios nuo 1997 metų. Ir Europos Sąjungoje kainos palyginti aukštos. Mūsų rajono ūkininkai tikisi kainų kilimo. Šalies supirkėjus kelti kainas turėtų paskatinti Ukrainoje siautėjusi sausra. Pasak O.Pečeliūno, Italijoje ir Portugalijoje už toną kviečių mokama per 200 eurų, mūsų perdirbėjai taip pat siūlo daugiau nei 600 litų už toną.

Mūsų supirkėjų siūlomos kainos

Ne vienas mūsų rajono ūkininkas įkliuvo, dar pavasarį sudarinėdamas su supirkėjais grūdų pirkimo sutartis fiksuotomis kainomis. Šiuo metu supirkimo rinkoje kainos gerokai aukštesnės.

Rajone derliaus nuėmimas tik prasidėjęs

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas AVB negalėjo pasakyti, koks derliaus procentas rajone jau nuimtas, dėl šių duomenų siūlė kreiptis į seniūnijas. Tačiau, jo manymu, šis procentas kol kas nėra didelis.

„Neseniai važinėjau po mūsų ir kitus rajonus, – sakė vedėjas. – Šis darbymetis parodys, kaip ūkininkai pasirengę nuimti derlių. Labiausiai jaudina tai, kad važiuojant per kai kurias seniūnijas matyti geltonuojantys, visiškai pribrendę javų laukai ir jokios derliaus nuėmimo technikos. Ne visi ūkininkai turi kombainus, o ką jau bekalbėti apie sandėlius ir grūdų džiovyklas. Technikos trūkumas, matyt, ir yra pagrindinė delsimo priežastis. O juk gamta žemdirbių nelepina. Užeis liūtis ir išguldys javus.”

Išankstinės sutartys – pačių ūkininkų galvos skausmas

Kalbėdamas apie tarp ūkininkų ir supirkėjų metų pradžioje sudarytas derliaus supirkimo sutartis, V.Kriaučiūnas pažymėjo, jog tai yra dviejų šalių susitarimas. Pasirašydamas tokią sutartį ūkininkas privalėjo apsvarstyti visus „už” ir „prieš” bei sutartyje numatyti papildomas sąlygas. Būtent tokiose papildomose sąlygose ir turėjo būti punktas apie tai, kaip supirkėjas privalėtų elgtis, jei derliaus supirkimo metu rinkos kainos bus gerokai aukštesnės už sutartyje pasirašytas. Sutartis visada gali būti koreguojama, jei tai numato abi ją pasirašiusios šalys.

„Labai gaila, – sakė vedėjas, – kad ūkininkai elgiasi individualiai, pasirašydami sutartis. Jie nesitaria nei su ūkininkų sąjunga, nei su mumis. Juk galėtų visi susirinkę aptarti sutarčių pasirašymo klausimus, juolab kad kiekvienais metais dėl jų kyla problemų. Jei nesitarę priima sprendimus, prisiima ir atsakomybę dėl padidinto rizikos kiekio.”

Mažėja linų pasėlių

Nuo seno lietuviai garsėjo linininkyste. Tačiau pastaraisiais metais šalyje vis mažiau linais užsėjamų plotų. Linininkystė tampa vis nepaklausesnė. Šiemet šalyje linais apsėta vos 800 hektarų žemės. Daugiausia linų, net 68 hektarai, mūsų rajone pasėta Upytės seniūnijoje. Anot Upytės bandymų stoties vadovo Audriaus Zalatoriaus, linų auginimas reikalauja daug išlaidų, darbo, o pelnas nedidelis. Tačiau kol kas lietus į blogąją pusę linų derliaus nepaveikė. „Ankstyvas pavasaris tik pagreitino linų žydėjimą, – pasakojo A.Zalatorius. – To normaliais metais nebūdavo. Dėl ankstyvo žydėjimo linų stiebeliai trumpoki, tačiau tai dar ne tragedija. Linus pradėsime rauti kitą savaitę, kai bus subrendusios galvutės. Nuimsime sėklą ir klosime šiaudelius. Šiaudeliams atsiklojus, vyniosime juos į ritinius ir parduosime perdirbėjams.”

Sėmenis parduos prancūzams

Kainos šiaudeliams, pasak vadovo, taikomos priklausomai nuo pluošto ilgio: „Šiemet kainos pluoštui kiek padidėjusios, tačiau nedaug, kaip ir ES. Pernai kainos ES rinkoje krito dėl pigaus pluošto iš Kinijos. Tačiau šiemet ten labai didelės liūtys, tad kainos turėtų kilti. Pas mus linai nežolėti ir neišguldyti. Tikimės gerai parduoti ir sėklą, ir šiaudelius. Už kilogramą sėklos pas mus mokama tik pusantro lito už kilogramą. Kadangi šiemet neužderėjo linų Prancūzijoje, sudaryta sutartis dėl sėklos pardavimo prancūzams. Jie žada mokėti nuo 1,20 iki 1,40 euro už kilogramą. Tai triskart daugiau nei gautume pardavę šalies rinkoje.”

Bulvių derlius tikrai geras

Mūsų rajone auginama nemažai bulvių. Bene vienas iš stambiausių bulvių augintojų šalyje yra Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Gintautas Dominas, bulvėmis apsodinęs net 260 hektarų plotą. Šių metų bulvių derliumi ūkininkas sakė galintis tik pasidžiaugti. „Duok Dieve, kad visi tokie metai būtų, – teigė G.Dominas. – Derlius tikrai geras. Ir kenkėjų – kolorado vabalų – iš pavasario nebuvo tiek jau daug, kaip žurnalistai išpūtė burbulą. Kiekvienais metais tų vabalų yra. Tačiau tam yra priemonių. Šiemet didesnių problemų nebuvo, derlius bus didžiulis.”

Ūkininkas išaugintą produkciją tiekia „Estrella” bulvių traškučių fabrikui, su kuriuo sudaryta ilgalaikė sutartis.