Sovietinių laikų paminklo perkėlimas, apkartinęs Estijos ir Rusijos tarpusavio santykius, prisidėjo prie šalies ekonomikos augimo sulėtėjimo, rašo Estijos verslo dienraštis.
Pasak Estijos statistikos tarnybos, šalies ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 7,3 proc., palyginti su 9,8 proc. pirmojo ketvirčio prieaugiu, rašo „Aripaev”. Nuosmukis ypač akivaizdus pramonės, didmeninės prekybos ir transporto bei logistikos sektoriuose.
Dienraštis cituoja buvusį Estijos ministrą pirmininką, o dabar „Silmet” gamyklos savininką Titą Vahį (Tiit Vahi) sakant, jog nuosmukis buvo prognozuojamas, nes ekonomikai atsiliepė suprastėję santykiai su Rusija.
„Rusija panaudojo administracines priemones, sumažino naudojimąsi geležinkelio paslaugomis ir apribojo eksportą į Estiją bei importą iš Estijos”, – sakė jis.
Tam pritarė ir „Baltic Panel Group” vadovas Titas Tamsaras (Tiit Tammsaar), tikinęs, jog jo klijuotą fanerą gaminančiai bendrovei trūksta žaliavos iš Rusijos.
Valstybės valdoma geležinkelių bendrovė „Eesti Raudtee” anksčiau pranešė, jog geležinkelio krovinių apimtys, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo 35 proc. – iki 2,5 mln. tonų, o gabenamų akmens anglių kiekis liepą nusmuko net 66 procentais.
Kompanija pranešė dėl sumažėjusio krovinių į Rusiją srauto atleidusi 200 darbuotojų.
Įtakingas Estijos dienraštis „Postimees” praėjusį mėnesį pranešė, jog vyriausybė išleido 70 mln. kronų (6,1 mln. JAV dolerių), kad iš Talino centro į karių kapines perkeltų Bronzinio kario paminklą ir padengtų per vėliau kilusias riaušes padarytus nuostolius.
Maskvos meras Jurijus Lužkovas ir Leningrado srities parlamentas paragino visas valdžios institucijas bei vyriausybės valdomas įmones įšaldyti finansines ir ekonomines transakcijas su Estija bei boikotuoti estiškas prekes.
ir bažnyčioj muša.