Šių metų rugpjūčio 9 d. iš Šverino Helios klinikų Rostoko universiteto Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro (Vokietija) Eurotransplanat organizacijos dėka į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas (VULSK) parskraidinti du inkstai netiko nė vienam iš Lietuvos recipientų, kas dar kartą įrodo, kad transplantacija yra labai sudėtinga medicinos sritis.
Kaip informavo Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, Lietuvos gydytojai per patį trumpiausią laiką padarė viską, kas įmanoma, tačiau galutinis rezultatas buvo ne toks, kokio norėtume – užsieniečio donoro inkstus teko utilizuoti.
Dėl labai specifinių donorinių inkstų medicininių parodymų iš anksto buvo žinoma, kad potencialūs recipientai bus tik 7 (šeši iš jų tos pačios kraujo grupės – A(II), vienas – AB(IV)), nors Nacionaliniame inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąraše yra 318 pacientų, 2 iš jų vadinamieji „ekstriniai”, laukiantys neatidėliotinos inkstų transplantacijos.
Kodėl taip atsitiko, paprašėme pakomentuoti pirminę recipientų atranką atlikusios VULSK Laboratorinės diagnostikos centro Imunologijos laboratorijos gydytojos dr. Tatjanos Rainienės. Gydytojos teigimu, skubiai atlikti potencialių recipientų imunologiniai tyrimai, atliktos donoro-recipiento audinių dermės mėginio reakcijos, medikų kalba dar vadinamos „kryžminėmis” parodė, kad iš 6 donoro kraujo grupę atitinkančių potencialių recipientų – 4-iems transplantacija yra neįmanoma (kryžminė reakcija yra teigiama). Dar 3 pacientams transplantacijos nebuvo galima atlikti dėl kitų medicininių priežasčių.
„Daugumai šių pacientų jau buvo atliktas inkstų persodinimas, jiems buvo perpilta daug svetimo kraujo, o tai yra veiksniai, kurie dažnai nulemia ligonių sensitizaciją (red. jautrumą svetimiems žmogaus leukocitų antigenams),- sako dr. Tatjana Rainienė.
Dėl nesutapusios imunologijos ir kitų medicininių parametrų donoro inkstai netiko net tik Eurotransplant koordinacijos zonoje esančių valstybių – Slovėnijos, Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Vokietijos – recipientams, bet ir Lietuvos pacientams.
Penkiems iš minėtų septynių lietuvių pacientų tai jau būtų buvusi antroji ar trečioji transplantacija.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės Astos Kubilienės teigimu, pakartotinai vykdomos transplantacijos nėra retenybė, tačiau šie pacientai dažnai būna sensitizuoti ir tai dar kartą įrodo pačios transplantacijos sudėtingumą. Nacionaliniame inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąraše kasmet yra 10-12 pacientų, kurie yra vadinami aukštos imuninės rizikos ir parinkti donorinį inkstą jiems yra nepaprastai sudėtinga. Kad ir skaudu būtų pripažinti, transplantacijos operacijos jie laukia 10 ir daugiau metų, kada kiti pacientai šios operacijos sulaukia per 2-3 metus.
Per tarptautinę organų donorystę koordinuojančią organizaciją Eurotransplanat persodinimui skirtų organų Lietuva jau yra sulaukusi ne kartą (iš Vokietijos būta trijų pergabenimų), tačiau tai pirmas kartas, kada organus tenka utilizuoti ir aktyvus, daug įvairių specialistų pastangų ypatingomis sąlygomis, logistikos pajėgų reikalaujantis darbas neatneša norimų rezultatų. Antra vertus, tai dar kartą rodo Nacionalinio transplantacijos biuro pasirengimą operatyviai dirbti tarptautinėje erdvėje, visų susijusių tarnybų veiksmų suderinamumą. Tai įrodo ir kitą dalyką: galutinai sugriaunamas mitas apie „užsakomąsias-kriminalines” transplantacijas, kadangi matome, kad tai ypatingas daug įvairių aspektų turintis procesas, kuriame dalyvauja daugybė specialistų.
A. Kubilienės teigimu, tarptautinis bendradarbiavimas organų keitimosi srityje yra nusistovėjęs ne tik su Eurotransplant organizacija. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Balttransplant ir nuo 2000 metų jau gauti 3 inkstai iš Latvijos, 4 iš Estijos, kurie buvo sėkmingai transplantuoti. Šiais metais pasirašyta sutartis ir su Poltransplantu (Lenkija).
Organų keitimąsi tarp valstybių Lietuvoje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Šis procesas tarp šalių dažniausiai vyksta tada, kada skubiai reikalinga transplantacija, šalyje nėra tinkamo recipiento arba organas grąžinamas už anksčiau gautą.