Knaisiotis po sovietinių laikų partinius ar saugumo archyvus gali bet kas, nes nuo šių metų pavasario panaikinta daugelis ribojimų. Tačiau archyvų darbuotojai sugeba sukurti komiškas situacijas – reikalauja papildomų leidimų, kad būtų galima susipažinti su komjaunuolių veikla.
Riboti neturi teisės
LŽ buvo gerokai nustebusios, kai Ypatingojo archyvo (YA) padalinyje – Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų skaitykloje – bandė užsisakyti keletą sovietinio laikotarpio veikėjų bylų ir sužinojo apie netikėtus ribojimus.
Malonios skaityklos darbuotojos paaiškino, jog gali į valias domėtis buvusių LKP veikėjų bylomis, bet kad gautum pavartyti buvusių Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (LKJS) atstovų dokumentus, reikia papildomo YA vadovybės leidimo. Esą reikalas tas, kad į Archyvų įstatymo pataisas, kurios buvo priimtos šių metų pavasarį ir gerokai palengvino naudojimąsi archyvais, LKJS nebuvo įtraukta.
YA direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika buvo gerokai nustebęs dėl tokios pavaldinių saviveiklos, nes dabar norint domėtis kompartijos ar komjaunimo veikla nereikia jokių papildomų leidimų. Pasak jo, archyvų įstatyme iš tiesų LKJS nėra įrašyta, tačiau jame rašoma, kad draudimai panaikinti komunistų partijos ir šiai organizacijai pavaldžių struktūrų dokumentams. Komjaunimas kaip tik tokia struktūra ir buvusi. Tai turėtų suprasti bet koks logiškai mąstantis žmogus. K.Remeikos teigimu, LKJS atskirai neįrašyta, nes visko į įstatymus „neįrašysi – neužtektų vietos”.
Tą patį LŽ sakė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Dalia Kuodytė. „Archyvų įstatymo pataisos skirtos visam Ypatingajam archyvui, taigi niekas neturi teisės ko nors neduoti, nes prieiti prie dokumentų leidžiama laisvai”, – sakė D.Kuodytė ir priminė, kad ribojama tik ta informacija, kurioje yra žinių apie prisipažinusiuosius, kad bendradarbiavo su sovietų saugumo struktūromis. D.Kuodytės manymu, archyvo darbuotojos taip gali elgtis iš nežinojimo ar iš baimės.
„Neįdomios man tos bylos. Galite jas valgyti, čiaumoti. Ir tikrai nežinau, kodėl kas nors trokštų riboti informaciją, – ironizavo buvęs garsus komjaunimo veikėjas, dabar Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis, paklaustas, ar komjaunimas, kurio daug funkcionierių užima aukštus postus nepriklausomoje Lietuvoje, turi daugiau paslapčių už kompartiją. – Man svetima, neįdomu knaisiotis tuose archyvuose, nes viską ir šiaip žinau. Gal kas nors ir turi ką slėpti, tik ne aš.”
Ribojimų liko
Nuo 2005-ųjų įsigaliojo pataisytas Archyvų įstatymas, kuriuo 70 metų buvo ribojamas priėjimas prie YA saugomų dokumentų. Juos, gavę specialius leidimus, galėjo tyrinėti tik mokslininkai.
Prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo bylų, kuriose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, buvo leidžiama tik praėjus 50 metų po žmogaus mirties, o jei šio fakto nustatyti neįmanoma – 100 metų nuo dokumento sudarymo.
Seimas pavasarį palengvino priėjimą prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies archyvų, kuriuose sukaupta informacija apie sovietų specialiąsias tarnybas Lietuvoje.
Pataisos numato, kad prieiti prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, susijusių pasipriešinimo SSRS ir Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų, buvusių SSRS specialiųjų tarnybų, Lietuvos komunistų partijos veikla, galima be apribojimų.
Priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, taip pat atvejais, kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl duomenų apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, yra ribojamas.
Įstatymu taip pat bus ribojamas priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą. Priėjimas prie tokių dokumentų yra ribojamas 30 metų po asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta – 100 metų nuo asmens gimimo.