Nors Klaipėdos valdžia nepailsta kartoti dirbanti sąžiningai, vos tik ji susiruošia išleisti vieną kitą milijoną miesto reikmėms, pasipila kaltinimai korupcija ir kyla skandalinga sumaištis, vilkinanti reikalingus darbus.
Per pusantrų metų mažiausiai penki dideli Klaipėdos valdžios ketinimai viešai „apsipirkti” buvo apskųsti, nagrinėti teismuose ir dėl to įgyvendinti vėliau nei planuota.
Paskutinįkart triukšmas kilo prieš mėnesį dėl beveik šešių milijonų litų vertės valdžios planuojamo pirkinio – vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo paslaugos Klaipėdos gatvėse.
Nors vokai su pasiūlymais turėjo būti atplėšti liepos 11-ąją, tai buvo padaryta vėliau – rugpjūčio 1-ąją, mat vieni konkurso dalyviai ėmė įtarinėti valdžią proteguojant kitus.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai ant Savivaldybės darbuotojų krinta įtarimai, esą pirkimai organizuojami tik akims dumti, o konkursų laimėtojai būna žinomi iš anksto.
Kova dėl 30 mln. Lt
Uostamiesčio Savivaldybei paskelbus viešo konkurso dėl ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbų laimėtojus, prireikė teismo pagalbos. Šis pirkinys buvo vienas brangiausių – per trejus metus būtinų įvykdyti darbų vertė siekė 30 milijonus litų.
2006-ųjų pavasarį bendrovė „Klaipėdos keliai” apskundė vieną iš laimėtojų – „Kauno kelius”, kuri pasiūlė mažesnę darbų kainą, tačiau neatitiko vieno iš konkurso reikalavimų dėl įmonės pelningumo.
Savivaldybės Viešųjų pirkimo komisijos nariai tuomet balsavo už tai, kad verta kreipti dėmesį į pasiūlytą kainą, ir suklydo. Po kone metus užtrukusių bylinėjimosi teismuose nugalėtojo laurai vis dėlto buvo atiduoti bendrovei „Klaipėdos keliai”.
Pirko metus
Teismo slenkstį teko minti ir Savivaldybės organizuoto viešo konkurso automobiliams įsigyti dalyviams.
2005-ųjų pabaigoje paaiškėjo, kad penkias transporto priemones su specialia įranga policijai ir dvi – Savivaldybei pasiūlė dvi įmonės. Viena siūlė brangesnius automobilius „Škoda Octavia”, o kita – pigesnes – „Volkswagen Jetta”.
Konkursą laimėjus škodų pardavėjui, kitas tiekėjas tokį Savivaldybės pasirinkimą apskundė ir kreipėsi į teismą. Tačiau tąkart teisingumas buvo valdžios pusėje, mat, nors folksvagenų pardavėjas automobilius siūlė įsigyti pigiau, jis neatitiko vieno iš viešųjų pirkimų metu policijai perkamoms transporto priemonėms iškeltų reikalavimų.
Sutartis dėl septynių – iš viso 420 tūkstančių litų vertės – automobilių įsigijimo buvo pasirašyta tik praėjusių metų rudenį, po dešimt mėnesių trukusių teismų.
Įrodė savo
Įtarimais neskaidria veikla buvo apipintas ir viešasis konkursas, kurį miesto valdžia paskelbė siekdama nusipirkti gatvių mechanizuoto valymo paslaugą trejiems metams.
Konkurse dalyvavo trys įmonės, tačiau bendrovių „Vilniaus specialusis autotransportas” ir „Švaros diena” siūlymai buvo atmesti, o nugalėtoju paskelbta Klaipėdos įmonė „Specialusis autotransportas”.
„Švaros diena” šį Savivaldybės sprendimą apskundė, bylinėjimasis vėl užtruko metus, tačiau teismuose buvo pripažintas būtent miesto valdžios pasirinkimas.
Sutartis dėl miesto valymo su UAB „Specialusis autotransportas” buvo pasirašyta 2006-ųjų lapkritį ir galioja trejus metus.
Skundžiasi ir ne dalyviai
Šiais metais skandalingų viešųjų konkursų kategorijai buvo priskirtas ir miesto valdžios siekis pasirūpinti saugiu eismu bei nusipirkti stacionarių greičio matuoklių įrengimo paslaugą.
Pavasarį paaiškėjo, kad konkursą laimėjo kauniečių bendrovė „Technologinių paslaugų sprendimai”, pasiūliusi mažesnę kainą – 1 mln. 312 tūkst. Lt ir nurungusi didesnę – 1 mln. 640 tūkst. Lt – pasiūliusią Vilniaus bendrovę „Eismas”.
Tačiau viešojo pirkimo procedūros ir vėl įstrigo, nes skundą suraitė konkurse net nedalyvavusi trečia bendrovė. Jos pastangos buvo bergždžios, nes Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės atliko tyrimą ir pažeidimų neaptiko.
Tuo tarpu „Vakarų ekspresas” jau gavo ne vieną signalą, esą konkursą laimėję kauniečiai delsia įvykdyti įsipareigojimus.
Tačiau Savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis nuramino, kad remiantis sutartimi, konkurso laimėtojas įsipareigojimus turi įvykdyti iki šių metų gruodžio 1-osios, bet tai gali įvykti ir greičiau.
Laukia pretenzijų
Tuo tarpu vaizdo kamerų įrengimo Klaipėdos gatvėse klausimas – vis dar atviras.
Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo T. Mataičio teigimu, nors konkurso sąlygas pasiėmė daugiau bendrovių, konkrečius pasiūlymus pateikė tik dvi: „Telekonta” ir beveik milijonu litų brangiau savo paslaugas įvertinusi „Fima”.
Pagal numatytas viešųjų pirkimų procedūras, šiuo metu pateikti siūlymai yra nagrinėjami specialistų, o po to bus sudaryta preliminari eilė ir dešimt dienų bus laukiama konkurso dalyvių pretenzijų. Tik po to žadama paskelbti nugalėtoją. Panašu, kad reikiamos procedūros gali užtrukti iki pat rudens.
„Skandalai kyla tik dėl milijonų”
Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas MATAITIS
Per metus Savivaldybėje skelbiama apie 150 įvairių viešųjų konkursų, o skandalais apauga tik vienetai, kai pirkinių kainos skaičiuojamos milijonais litų.
Konkursai organizuojami skaidriai, o procesas kontroliuojamas ne tik vietiniu lygiu, bet ir Vilniuje – Viešųjų pirkimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Mes esame nuolat tikrinami, tačiau, kiek pamenu, pretenzijų dėl padaryto pažeidimo esame sulaukę vos vieną kartą. Ir tas pažeidimas buvo ne esminis.
Skandalai Klaipėdos savivaldybės konkursus lydi ne todėl, kad jie organizuojami nesąžiningai. Kuo didesnė perkamos paslaugos ar prekės kaina, tuo aštresnė kova užverda tarp konkurentų. Tada ir imama švaistytis įtarimais ir rašyti skundus.
Verslininkai: „Viešųjų pirkimų sistema – korumpuota”
Praėjusiais metais atliktos apklausos metu daugiau kaip trečdalis Lietuvos verslininkų viešųjų pirkimų sistemą įvertino kaip korumpuotą. Jie nurodė, kad užmokestis už laimėtą konkursą jo organizatoriams svyruoja sudaro 6-10 proc. nuo kontrakto sumos. Pavyzdžiui, jeigu valdžia perka paslaugą už milijoną, vadinasi, „otkatas” siekia nuo 60 iki 100 tūkstančių litų.
Nors mūsų šalies valdžia kasmet deklaruoja ieškanti būdų, kaip pažaboti korupciją viešųjų pirkimų srityje, tikrovė kitokia. Ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad viešieji pirkimai mūsų šalyje vis dar yra neskaidrūs ir jų laimėtojai dažniausiai žinomi iš anksto.
Tokiais atvejais atsakingi valstybės tarnautojai ir politikai tiek valstybiniu, tiek savivaldybių lygiu sąmoningai apeina ar interpretuoja įstatymus taip, kad konkurso viešumas ir tikslas pirkti už mažiausią pasiūlytą kainą atlieka tik parodomąją funkciją. O iš tikrųjų viešųjų pirkimų sąlygose įvardijami techniniai ir kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams yra tokie, kad atitiktų tik vieno pretendento galimybes.