Per Žolinę – lankyti šventų vietų

Lietuvoje nuo seno būta vietovių, kurias krikščionys maldininkai lankė melsdami malonės, sveikatos ar atgailaudami. Šventomis dažnai vadinamos vietos, kuriose apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Tokių vietų šalyje – per trisdešimt.

Dėl praėjusiame amžiuje ypač padažnėjusių Marijos apsireiškimų, Lietuva dar vadinama Marijos žeme. Katalikai tiki, kad rytoj, per Žolinę, o sykiu ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, tikslinga aplankyti vietoves, kuriose ji yra apsireiškusi.

Šventos vietos – keturios

Piligriminės kelionės į šventas vietas tapo ypač populiarios. Žmonės tokiose vietose duoda įžadus, stato kryžius, palieka rožančius, šventus paveikslus, meldžiasi.

Yra nemažai tikinčių, kad šventose vietose malda – stipresnė. Atsidėkodami už išklausytas maldas, žmonės apsireiškimų vietose stato įspūdingas skulptūras, ąžuolinius kryžius, sodina gėles ar aukoja lėšų vietovės tvarkymui.

Bažnyčia skelbia, kad Lietuvoje yra keturios oficialiai pripažintos šventos vietos – Kryžių kalnas, Šiluva, Žemaičių Kalvarija ir Aušros vartai.

Tačiau žmonės meldžiasi ir bažnyčios pripažinimo dar nesulaukusiose vietose, kuriose, kaip tikima, yra įvykę stebuklai, apsireiškimai, paprasti žmonės patyrė regėjimų bei stebuklingų išgijimų.

Ieško ir atleidimo

„Negalima vienareikšmiškai pasakyti, kodėl kasmet didėja piligriminių kelionių skaičius. Galbūt žmonėms jau atsibodo pažintinės, turistinės, poilsinės kelionės, todėl vis dažniau atsigręžiama į piligrimystės tradiciją, kuri žada reikšmingų žmogaus sielai dvasinių patyrimų“, – tikino Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas Darius Liutikas.

Pasak piligrimystės tradicijų žinovo, lankyti šventų vietų žmonės išsiruošia skirtingų tikslų vedini.

„Nuoširdžiai tikintys žmonės tokioje kelionėje tikisi užmegzti gilesnį dvasinį santykį su dievu, paprašyti malonių bei dvasiškai atsinaujinti. Kai kuriais atvejais tikintieji taip atlieka atgailą ir prašo atleidimo už nuodėmes, – pasakojo D.Liutikas. – Tačiau yra ir tokių, kurie šventas vietas lanko iš smalsumo, norėdami paįvairinti laisvalaikį, susipažinti su į kelionę pėsčiomis išsiruošusiais žmonėmis“, – neslėpė jis.

D.Liutikas taip pat pripažino, kad piligrimų keliones į Romą Italijoje, Lurdą Prancūzijoje ir Taizės vienuolyną Prancūzijoje yra pamėgę tie, kurie ieško pigesnio būdo pakeliauti po Europą. Šios kelionės yra rengiamos nesiekiant pelno, todėl yra pigesnės nei kelionių agentūrose.

Tiki nepaprasta galia

Į piligrimines keliones po šventomis vadinamas vietas keliaujama ir pėsčiomis, ir automobiliais ar autobusais.

Viena populiariausių piligriminių kelionių pėsčiomis – rugsėjo pradžioje vykstantis 70 kilometrų žygis iš Kryžių kalno į Šiluvos atlaidus.

O per Žolinę daugiausiai piligrimų ir maldininkų keliauja į nedidelį Dzūkijos bažnytkaimį – Pivašiūnus bei į Krekenavos bažnyčią Panevėžio apskrityje.

Pivašiūnuose nuo senų laikų garbinamas stebuklingas paveikslas centriniame bažnyčios altoriuje.

Maldininkai tiki, kad Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas yra stebuklingas.

Krekenavos bažnyčia taip pat garsėja Dievo Motinos paveikslu, kurį tikintieji laikė turinčiu stebuklingos galios. Kasmet čia vyksta Žolinės atlaidai.

D.Liutiko teigimu, suskaičiuoti, kiek kelionių po šventas vietas kasmet surengia lietuviai katalikai – neįmanoma. Kiekviena parapija kasmet organizuoja bent po vieną ar keletą tokių kelionių, žmonės į šventas vietas vyksta šeimomis, keliones organizuoja miestelių ir kaimų bendruomenės.

Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad kasmet šventas vietas lanko šimtai tūkstančių tikinčiųjų.

Stebuklus registruoja

Svarbiausias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje esą įvyko 1608 metais Šiluvoje.

Šis apsireiškimas laikomas pirmuoju Marijos pasirodymu Europoje ir vienu iš penkių bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų. Kasmet žmonės liudija apie naujus stebuklingus nutikimus Šiluvoje.

Stebuklus miestelio bazilikoje registruoja specialiai paskirtas kunigas.

Vilnietė Liucija pasakojo, kad Šiluvoje prie Marijos paveikslo meldė sūnui sveikatos. Po kurio laiko moteris sapne išvydo Mergelę.

„Ji buvo labai aukšta, beveik iki dangaus ir paklausė manęs, ar aš sutinku aukoti savo sūnų ir pati prisiimti įsipareigojimų. Sutikau nedvejodama. Dabar vyresnysis sūnus gyvena be aerozolių nuo astmos, mūsų šeima, kiek gali padeda bažnyčiai“, – liudijo ji.

21 metų Ramunė iš Utenos Marijos apsireiškimo vietoje Šiluvoje meldėsi ieškodama tikėjimo.

„Ten supratau, ko ieškau ir ką galiu rasti. Garsioji Mergelė išklausė mano maldas tada, kai buvo sunku tiek asmeniniame gyvenime, tiek mano šeimoje. Tėvai labai pykosi, ir aš tuo metu labai išgyvenau, pradėjau melstis už juos. Nuo tų įvykių praėjo pusantrų metų. Tėvai gyvena kaip šeima. Turiu vilties, kad ir savo gyvenimą susitvarkysiu“, – vylėsi mergina.

Tokių liudijimų per beveik 400 metų Šiluvoje užregistruota tūkstančiai.

Meldžiasi miške

Viena keisčiausių maldininkų lankomų vietų yra miške Klaipėdos rajone, netoli Judrėnų.

Žmonės jau keliasdešimt metų tiki, kad Šalpėnų kaimo miške, prie Šalpės upelio tikinčiųjų sukurtas koplytėlių ansamblis esanti „apžadinga“ vieta, kurioje pasižadėjus dievui, o pažadą ištesėjus, maldos yra išklausomos.

Nors bažnyčia oficialiai nėra pripažinusi šios vietos šventa, melstis joje nedraudžiama, o kasmet gegužę šalia koplyčių ansamblio rengiami dideli Šeštinių atlaidai.

Pasakojama, kad vietinis ūkininkas Talmontas prieš daugiau nei 80 metų šioje vietoje kirto mišką ir ruošė medieną. Perkirtęs vieną beržo pliauską, miško darbininkas pamatė žadą atėmusį reginį. Medžio šerdies vietoje buvo medinio rūpintojėlio skulptūra, jo pavadinta „jėzusėliu“.

Iki šiol niekas negali pasakyti, ar ūkininkas prisilietė prie stebuklo, ar medyje aptiko anksčiau žmonių išskobtą skulptūrą, kurią uždengė auganti medžio šaka.

Dienraščiui „Klaipėda“ apie „apžadingosios“ vietos šventumą liudijo ir 84 metų Marijona Arošienė.

Moteris tikino, kad pati daugiau nei dešimtmetį be atlygio tvarkė koplytėles, gėlynus, ravėjo piktžoles, todėl pati esanti sveika, aiškaus proto, o jos vaikų ir anūkų likimai susiklostė sėkmingai.

„Žmonės čia iš įvairių kraštų atvažiuoja, kryžius, skulptūras stato. Kai kurie tą vietą susapnuoja, kiti iš pažįstamų išgirsta. Petrui Ruškiui iš mūsų kaimo apžadai toje vietoje du kartus gyvybę išgelbėjo. Kol pajėgė, vyras visą gyvenimą koplyčias tvarkė“, – pasakojo M.Arošienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.