Praėjusią savaitę Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas išėjo į karą. Jis įspėjo tautos atstovybę nedaryti „teisinių abrakadabrų” ir nė nebandyti Seime įteisinti prigimtinės lietuvių teisės į jų sukurtos valstybės pilietybę (už šią teisę, „Vilmorus” apklausų duomenimis, pasisako 88 proc. Lietuvos gyventojų).
Dar negirdėtas dalykas teisinėje valstybėje: Konstitucinio Teismo pirmininkas stoja politinėn kovon su piliečių rinktu parlamentu ir nurodinėja kaip, kada ir kokiu būdu įgyvendinti Tautos atstovų konstitucines teises, kokie projektai turi ir kokie neturi būti priimti. Matyt, kalbate apie buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, – paklaustų Europoje ar Jungtinėse Valstijose. Deja, ne.
Vakarų demokratijose toks akibrokštas, be mažiausios abejonės, būtų sutiktas audringo visuomenės pasipiktinimo, gal net parlamento rezoliucijos, kurioje būtų pareikšta nuostaba ir didelis nusivylimas Teismo pirmininko šališkumu, valdžių padalijimo principo šiurkščiu laužymu bei savo vietos konstitucinėje sąrangoje visišku nesupratimu. Įsivaizduokite viešą Aukščiausiojo Teismo pirmininko viešą įspėjimą prokurorams, kad jie gali net nesistengti tirti korupcijos ar kitos kriminalinės bylos, nes teisėjams iš anksto aišku, kad įtariamasis nekaltas ir byla bus nedelsiant nutraukta, kai tik pateks į teismą.
Arba Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, perspėjantį neatleisti valdininko, nes šis, jo nuomone, gerai dirba ir atleidimas būtų neteisėtas, o teismas jį grąžintų atgal tarnybon.
Prezidentas Valdas Adamkus pats pirmasis teisingai pasisakė už tai, kad niekas negali atimti prigimtinės lietuvių teisės į pilietybę. Dabartinis valstybės vadovas teisininkams pasiūlė rasti sprendimą, kaip kuo skubiau būtų galima keisti Seimo Konstituciją, nes su kiekviena diena po Konstitucinio Teismo nutarimo, atimančio tokią teisę iš lietuvių, jei jie yra įgiję kitos valstybės pilietybę, netenkame piliečių, esame priversti atstumti savo tautiečius.
Žinomi teisininkai (Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Šileikis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė konstitucinės teisės daktarė Regina Narušienė) jau rado receptą, kaip ištaisyti padėtį po KT nutarimo. Konstitucijoje siūloma įrašyti nuostatą, kad niekas negali atimti teisės į pilietybę.
Tačiau V.Adamkaus siūlymas tėra balsas tyruose, nes Socialdemokratų partijos pirmininkas ir būsimuoju prezidentu tituluojamas G.Kirkilas iškart pradėjo pritariamai linkčioti galva KT pirmininkui. Valdžiai įtvirtinti, matyt, nereikalingi laisvi piliečiai. Būsimasis prezidentas ranka rankon dirba su būsimuoju KT pirmininku?
Turbūt tik sutapimas, kad Seime kelią skinasi socialdemokratų stumiama konstitucinė reforma, dėl kurios pirmininkui planuojama antroji (dabar Konstitucija tai draudžia) ir šįkart ilgesnė kadencija su žymiai didesniais įgaliojimais. Ji slepiasi po puikiu šydu – individualus konstitucinis skundas. Tad ką čia jiems nueinantis V.Adamkus. Dabartinis prezidentas Seimui buvo reikalingas tik pažaboti Valstybės saugumo departamentui (VSD) per skandalą.
O Seimas ir jo valdyba jau seniai užmiršę net menkiausią savigarbą. Jei saugumo darbuotojai spjaudo jiems į veidus, ką jau tada sakyti, kai tai daro pats KT pirmininkas. Ko norėti, jei visai neseniai KT leido sau kištis į parlamentinį tyrimą dėl Vytauto Pociūno ir VSD vadovybės veiklos, ribodamas konstitucines Seimo galias, kad apgintų kai kurias klanų grupes. Dėl to KT net ryžosi keisti savo paties ankstesniais nutarimais suformuotą doktriną.
Pirmininko karo frontas daug platesnis: kovojama ir su žiniasklaida, ir su Aukščiausiuoju Teismu. Štai neseniai Konstituciniame Teisme surengta arbatėlė grupei žurnalistų, jie informuoti apie tai, kokie blogi kiti žurnalistai ir Aukščiausiasis Teismas, kurį kontroliuoti turėtų Konstitucinis Teismas. Čia jau Seimas raginamas skubiai ir be jokių diskusijų keisti Konstituciją.
Matyt, kartą pradėtas pirmininko karas negali liautis, nes, kaip yra rašęs lietuvių literatūros klasikas Juozas Erlickas, Konstitucinio Teismo pirmininkui niekas negali prieštarauti, net jis pats, nes prieštaraudamas sau, prieštarautų pačiai Konstitucijai.
Siaubas kažkoks. Bet ir atsiranda tokių dapkų, kurie neturi suvokimo, nei kas ta Konstitucija, nei prigimtinės teisės. Taip ir gimsta straipsniai, tokie kaip šis. Svarbu juk piktintis.
Nesąmonė, kad 88 % lietuvių pasisako už dvigubą pilietybę be išumčių. Naujieji ekonominiai emigrantai, įgiję kitos valstybės pilietybę, vienareikšmiškai praranda Lietuvos pilietybę. Nesuvokiama, kam ekonominiams bildukams, kurie teigia tik laikinai išvykę iš Lietuvos, reikalinga kitos valstybės pilietybė. šitame klausime nėra jokios prigimtinės teisės. Prigimtinė teisė yra tautybė, tačiau ir ją galima pakeisti, bet dvigubos tautybės būti negali. Visas triukšmas sukeltas suinteresuotų asmenų egoistiniais tikslais ir visapusiškai žalingas Lietuvai. dviguba pilietybė nepadarys išvykėlių Lietuvos patrijotais. Tikriems Lietuvos patrijotams, laikinai uždarbiaujantiems užsienyje, antra pilietybė nereikalinga, o tokių yra dauguma. Tiems, kurie negalvoja grįžti Lietuvon. ir yra reikalinga dviguba pilietybė dėl apsidraudimo ir privilegijų Lietuvoje ir užsienyje.