Kainų šuoliais norima pasipelnyti

Per metus būtiniausių maisto produktų kainų šuolis buvo vienas didžiausių. Labiau brango tik komunalinės paslaugos.

Tačiau ir vėl prognozuojama, jog rudenį kainos dar šoktels – kai kurie gaminiai gali pabrangti net dvigubai.

Tokiais kainų šuoliais susidomėjo vartotojų teises ginančios organizacijos, kurios reikalauja, kad į šį procesą jau įsikištų ir valstybė.

Panika – be pagrindo

Apie gerokai šoktelėsiančias kainas prakalbo duonos ir jos gaminių, pieno bei jo produktų gamintojai. Neatmetama tikimybė, kad rudenį gali išaugti ir daržovių bei mėsos kainos.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentės Dalios Stasiūnienės teigimu, šiųmečio derliaus geros kokybės kviečių kaina šoktelėjo dukart.

„Tam įtakos turi išaugęs grūdų poreikis Europoje, nes ne vienoje šalyje javai išdegė. Jei grūdų kaina pakilo dvigubai, tai duona ir jos gaminiai brangs 20 ar 30 procentų“, – teigė D.Stasiūnienė.

Tačiau bendrovės „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis tikino, jog kalbėti apie tai, kada ir kiek brangs duona, kol kas anksti.

„Dar neturime analizės, kada ir kiek brangs miltai. Be to, Lietuva nėra pasaulio bamba. Mes gyvename Europoje. Todėl jei grūdai pabrango pas ūkininką Petrą, gal kitose Europos šalyse jų kaina nesikeitė“, – panikos dėl kainų šuolio nekėlė K.Dulkis.

Jis teigė, kad bent jau rugpjūtį ir rugsėjį „Klaipėdos duonos“ produkcijos kainos tikrai nesikeis.

Pieną išgeria Europoje

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, trečdaliu branginti duoną ir jos gaminius nėra jokios priežasties.

„Duonos gaminiai brango pastaruosius dvejus metus. Grūdų kaina duonos savikainoje sudaro vos 16 ar 18 proc., todėl dėl pabrangusių grūdų duonos kaina tikrai negali taip šoktelėti. Būtų normalu, jei ji pabrangtų 5 procentais“, – skaičiavo A.Gapšys.

Jo nuomone, šiuo metu dėl objektyvių priežasčių gali brangti tik pienas ir jo produktai.

„Europos Sąjungoje dėl pieno kilo problemų, nes jo nebepakanka. Itin daug tokių produktų pradėjo vartoti ir tose šalyse, kur anksčiau pienas buvo nepaklausus. Natūralu, kad jose pieno kaina šoktelėjo. Kadangi Lietuvos pieno produktų gamintojai pusę savo produkcijos eksportuoja, jie kels kainas. Suprantama, kad jiems kils noras branginti pieno produktus ir vidaus rinkoje“, – teigė A.Gapšys.

Kai kurie pieno perdirbėjai gaminamos produkcijos kainas pakėlė liepą, kiti – šiomis dienomis.

Vidutiniškai pieno produktai pabrangs 10 ar 15 proc.

Bulvėmis šeria gyvulius

Paklaustas, ar galima tikėtis, jog šiemet brangs ir mėsa bei daržovės, A.Gapšys tikino, kad kilti kainoms objektyvių priežasčių nėra.

Pernai daržovės brango todėl, kad dėl nepalankių orų buvo labai prastas derlius.

„Tačiau šiemet situacija kitokia. Prognozuojama, kad Lietuvoje bus prikasta 800 tūkst. tonų bulvių. Per metus maistui jų sunaudojama pusė, likusiomis šeriami gyvuliai“, – teigė ekspertas.

Todėl, jo skaičiavimu, bulvių kaina, prasidėjus bulviakasiui, turėtų siekti ne daugiau kaip 70-80 centų už kilogramą.

Mėsos kaina neturėtų keistis, jei jos perdirbėjai neužsimanys pasipelnyti.

Anot A.Gapšio, pernai mėsos supirkimo kainos buvo pačios didžiausios, todėl šiemet joms jau nebėra kur kilti.

Prognozės – žvalgyba

Apie kainų kilimą kasmet besibaigiant vasarai prabyla kurie nors iš maisto produktų gamintojų.

Tačiau šiemet pirmą kartą prognozuojami ne vienos maisto produktų rūšies dideli kainų šuoliai.

„Apie tokius pareiškimus turiu savo nuomonę. Greičiausiai tokios prognozės tėra būdas stebėti žmonių nuotaikas. Jei visuomenė nesišiaušia, kad duona ar pienas brangs dvigubai, tuomet tyliai ramiai kainos ir padidinamos. Tačiau jei kiltų didžiulis triukšmas, kainos gal ir nekiltų, nes žmonės paprasčiausiai ims rinktis kitus, galbūt pigesnius iš užsienio atvežtus produktus“, – sakė A.Gapšys.

Tokią pat poziciją išreiškė ir vartotojų teises ginančios organizacijos.

Jų nuomone, kainos kyla ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl noro pasipelnyti.

Vartotojų teisių gynėjų teigimu, blogiausia yra tai, kad dabar remiamasi tik statistika, tačiau neatliekama jokių išsamių tyrimų dėl kainų.

Specialistai įtaria, kad didieji prekybos centrai tarpusavyje tariasi, už kiek parduoti tam tikrus maisto produktus.

Tačiau tokiai pozicijai priešinasi Konkurencijos taryba. Jos teigimu, kartelinių susitarimų tarp didžiųjų prekybos centrų nėra. Priešingai, tarp jų aštrėja konkurencija, todėl daugėja akcijų, kai pigiau galima įsigyti įvairių prekių.

Kilo ir atlyginimai

Statistikos departamento duomenimis, per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos išaugo beveik dešimtadaliu.

Šiek tiek daugiau – 11 proc. pabrango tik komunalinės paslaugos.

Tarp maisto produktų per metus labiausiai pabrango duona ir jos gaminiai. Dabar už juos tenka mokėti 18 proc. brangiau nei prieš metus.

Ne ką mažiau pabrango bulvės ir kitos daržovės. Jos brangesnės 14,4 proc. Sviesto, aliejaus ir riebalų mišinių kaina per metus šoktelėjo 11,9, pieno, kiaušinių – 9,3, mėsos ir jos gaminių – 7,9 proc.

Anot šeimos finansų ekspertų, blogiausia ir yra tai, kad brangsta būtiniausios prekės ir paslaugos, kurių neįmanoma atsisakyti.

Guodžia tik tai, kad palyginti su praėjusiais metais, oficialiai atlyginimai išaugo penktadaliu.

Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas į rankas (be individualių jų įmonių) siekė 1 tūkst. 306, pernai tuo pačiu metu – 1 tūkst. 19 litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.