Vasaros stovyklos – našlaitės

Vaikų vasaros poilsio stovyklų sezonas slenka į pabaigą. Valstybė vaikų poilsiui kasmet skiria vis daugiau pinigų, tačiau niekas nekontroliuoja, ar efektyviai jie panaudojami.

Lietuvos valdžia vaikų lavinimui ir poilsiui vasaros stovykloms šiemet atseikėjo 10 mln. litų. Šie pinigai skirti stovyklautojų maitinimui, nakvynei ir pedagoginėms atostogų programoms, turistinėms išvykoms. Pirmą kartą stovyklų istorijoje atsirado lėšų padengti stovyklos išlaidas ne tik socialiai remtinų, bet ir kitų šeimų vaikams. Tačiau poilsiaviečių gerovei, naujam inventoriui, remontui valstybė neskiria nė lito. Kas atsakingas už prastas sąlygas vaikų stovyklose, LŽ klausė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus pavaduotojo Rolando Zuozos.

Ministerijai rūpi tik programa

Lietuvoje veikia 35 stacionarios ir 2 tūkst. laikinų stovyklų. Beveik visos jos priklauso privatiems asmenims, viešosioms įstaigoms ar bendrovėms. Valstybės remiamų poilsiaviečių išliko vos viena kita. Anot R.Zuozos, norinčiųjų atostogauti kasmet daugėja, todėl stovyklų trūksta. „Jau vasaros pradžioje ne visus norinčius stovyklauti vaikus jos galėjo priimti. Mūsų verslininkai kažkodėl nereaguoja į rinkos pokyčius”, – pabrėžė ministerijos valdininkas. Imantis šio verslo tenka įveikti begalę formalumų. Ministerijai rūpi tik vaikų poilsio programos. „Mūsų priedermė – atrinkti programas pagal jų turinį. Tvirtiname tik vaikų socializaciją, lavinimą skatinančias programas”, – sakė R.Zuoza. Tačiau jis negalėjo įvardyti jokios institucijos ar pareigūno, prižiūrinčio, kaip šios programos vykdomos. Už jas esą atsakingi patys stovyklų vadovai.

Kontrolės trūksta

Esama ir nuolatinių, metai iš metų nesikeičiančių bėdų, su kuriomis susiduria stovyklaujantys moksleiviai. Tai kiauri stogai, prastas maistas ar su vyresnėmis mergaitėmis flirtuojantys vadovai. „Lupkime pinigą kaip tik galime, tačiau nepamirškime skųstis, kad mūsų neremia valstybė” – dar gaji kai kurių stovyklų organizatorių nuostata. Ministerija gali tik prašyti, kad apskritys ir savivaldybės prižiūrėtų jų teritorijose organizuojamų poilsio stovyklų veiklą. Tiesa, stovyklų priežiūra patikėta Jaunimo turizmo centrui, tačiau ir pats R.Zuoza pripažino, kad tikrinti neskubama.

Tėvai nuveža vaikus į stovyklas, apžiūri sąlygas jose – lyg ir viskas gerai. Veikia valgyklos, visi namukai su stogais, esama lovų. O po kelių dienų vaikai pradeda skambinti į namus ir skųstis, kad naktį pro kiaurą stogą ant jų laša vanduo, kad norėdami nusiplauti rankas turi laukti pietų – vanduo iki tol netiekiamas. Anot R.Zuozos, labiau vaikais pasirūpinti derėtų ir tėvams. Esą jie turėtų būti aktyvesni ir patikrinti, kam patiki savo atžalos priežiūrą. „Valstybinės stovyklų priežiūros mes neketiname vykdyti”, – tvirtino jis. Ministerijos atstovas pasidžiaugė, kad ateityje Lietuvos moksleivių duomenų bazę ketinama papildyti žiniomis ir apie vaiko vasaros poilsį. „Bus galima sužinoti ne tik jo mokymosi vietą, bet ir ką jis veikia po pamokų, kuo jis užsiėmęs vasarą”, – sakė R.Zuoza. Anot jo, savivaldybėse ši programa jau kuriama. Ministerija ragina savivaldybes nepardavinėti dar likusio turto. Pasinaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ŠMM iki 2013 metų ketina kiekvienoje savivaldybėje įkurti po daugiafunkcį centrą. Devynis mėnesius tokiame centre vyktų užklasinė moksleivių veikla, rinktųsi bendruomenės, o vasarą veiktų vaikų stovyklos.