Jau šį mėnesį prasidės beveik ketvirtį amžiaus uostamiesčiui tarnavusio Glaudėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymo darbai. Galutinai Klaipėdos sąvartynas savo vartus užvers šių metų pabaigoje, kai ims veikti naujasis regioninis, pagal ES reikalavimus įrengtas Dumpių sąvartynas, į kurį bus vežamos buitinės atliekos ne tik iš uostamiesčio, bet ir visos Klaipėdos apskrities. Tačiau ir po uždarymo Glaudėnų sąvartynas neliks be dėmesio: čia ir toliau veiks žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, o ateityje po atliekų sluoksniu susikaupusios dujos gali būti panaudotos elektros energijos gamybai.
Sąvartynui – tvirta „kepurė”
Įvykus viešajam konkursui, Glaudėnų sąvartyno uždarymo – rekultivacijos rangos sutartis tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) buvo pasirašyta su UAB „Hidrostatyba”. Bendroji objekto vertė – 18,8 mln. litų. Tai dalis KRATC vykdomo aplinkosauginio ES finansuojamo projekto, kurio esmė – sukurti vieningą atliekų tvarkymo sistemą visoje apskrityje. Pagal sutartį pagrindiniai sąvartyno rekultivacijos darbai turi būti baigti per pusantrų metų.
Glaudėnų sąvartyne šiuo metu gali būti sukaupta apie 2 mln. kub. m atliekų. Kasdien į jį atvežama po kelis šimtus tonų mišrių buitinių ir statybinių atliekų. Kiekvienas automobilis su atliekomis yra pasveriamas kompiuterinėmis svarstyklėmis, sąvartyne įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Nors sąvartyną eksploatuojantis KRATC ėmėsi priemonių (šlaitų aukštinimas, atliekas spaudžiant ir tankinant) jo naudojimo laikui pratęsti, tačiau sąvartynas pildosi labai greitai ir jį uždaryti pradedama pačiu laiku.
„Rugpjūtį rangovai sąvartyne planuoja pradėti ne tik projektavimo, bet ir lauko darbus – imtis atliekų sustūmimo, sutankinimo, rengiantis formuoti visą atliekų kaupą. Žemės darbai prasidės nuo tos sąvartyno pusės, į kurią atliekos nebevežamos”, – sakė KRATC direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas. Sąvartyno šlaitai bus tvirtinami specialiu tinklu, ritinine filtracine medžiaga ir polietileno plėvele, vėliau užsodinant žole. O suformavus atliekų kaupą, jo paviršius bus padengtas maždaug pusantro metro apsauginiu sluoksniu, sudarytu iš trijų juostų mišraus grunto, geosintetinio molio įtvaro kilimo, smėlio ir žvyro drenažinio sluoksnio, dirvožemio žolei užsėti. KRATC drenažiniam sąvartyno uždengimo sluoksniui šalia sąvartyno savo jėgomis sukaupė apie 30 000 kub. m mišraus grunto. Nauja atspari medžiaga, plačiai naudojama pasaulyje uždarant ir įrengiant sąvartynus – geosintetinis molio įtvaras pakeis tūkstančius tonų molio, kurio Klaipėdos rajone nėra, o iš kitur atsivežti labai brangu. Atliekų kaupui uždėjus „kepurę”, bus sutvarkyta ir sąvartyno aplinka: įrengtas naujas užvažiavimo kelias, nugriautos benamių pašiūrės ir kita. Ateityje pravažiuojant pro buvusį sąvartyną iš tolo matysis tik žalias kalnas.
Sąvartynas dar bus naudingas
Klaipėdos sąvartynas iš senesniųjų vienintelis Lietuvoje turi šiuolaikiškus filtrato valymo įrenginius, kurie, sąvartyną uždarius, bus eksploatuojami dar ne vieną dešimtmetį – valys iš atliekų kalno besisunkiantį filtratą. Sąvartyne nuolat atliekamas aplinkos monitoringas, kuris bus taip pat tęsiamas ir sąvartyną uždarius. Aplinkiniai žemės savininkai taip pat laukia sąvartyno uždarymo, nes sumažės jo sanitarinė apsaugos zona. Tačiau sąvartyno teritorijoje atliekų tvarkymo veikla visai nenutrūks – čia bus įrengta šiuolaikiška žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Šakos, lapai, žolė kompostui gaminti čia bus gabenami iš Klaipėdos miesto. Uždarant sąvartyną bus įrengtas vamzdynas dujoms surinkti, iš kurių ateityje bus galima pasigaminti elektros energijos. Kaip tik šiuo metu tiriami sąvartyne susikaupusių dujų kiekiai bei kokybė.