Kontaktinės grupės Serbijos Kosovo krašto statusui sureguliuoti derybininkų trejeto atstovai penktadienį Belgrade susitiko su Serbijos prezidentu Borisu Tadičiumi ir ministru pirmininku Vojislavu Koštunica.
Susitikimui pasibaigus Europos Sąjungos atstovas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris) pokalbyje su žurnalistais Belgrade pranešė, kad derybos vyko draugiškai. Penktadienį vakare, pasak jo, dar numatyta susitikimų su kitais Serbijos vadovybės atstovais. „Mes ketiname paklausti suinteresuotų šalių, ar jos turi geresnių idėjų už Martti Ahtisaari (Marčio Ahtisario) planą”, – pridūrė jis.
Jokių kitų detalių apie šį susitikimą W.Ischingeris nepranešė.
„Trejeto misijos tikslas, – sakė jis, – padėti abiem šalims rasti geriausią išeitį iš padėties, ir rasti ją derybose”.
Šeštadienį trejetas išvyksta į Prištiną.
Kosovo krašto vyriausybės vadovas Agimas Ceku (Agimas Čeku) pareiškė, kad Kosovo albanų atstovaujama krašto vadovybė supažindins derybininkus su savo platforma dėl tolesnių Belgrado ir Prištinos derybų, nors, krašto vadovybės nuomone, tokios derybos jau nebereikalingos.
A.Ceku pakartojo, kad Kosovo nepriklausomybės klausimas nebus svarstomas. Jis taip pat pridūrė suprantąs, kad ir Belgradas savo pozicijos nekeis.
Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Martti Ahtisaari balandžio mėnesį rekomendavo JT Saugumo Tarybai suteikti Kosovui tarptautinės bendrijos prižiūrimą nepriklausomybę, bet Belgradas tam pasipriešino, o Rusija pagrasino vetuoti bet kokią panašią rezoliuciją.
Serbija, kurios tradicinė sąjungininkė yra Rusija, teigia, kad Kosovo kraštas yra jos kultūros ir religinis centras, bet dar iki komunistinės Jugoslavijos subyrėjimo, ten gyveno daugiausia albanai, o pats kraštas turėjo autonomijos teises, kurios buvo panaikintos paskutiniais Jugoslavijos gyvavimo metais.
Panaikinus autonomiją, padidėjo įtampa Kosove, po to suaktyvėjo albanų partizanų veiksmai prieš Serbijos saugumo pajėgas.
Į besiplečiantį konfliktą 1999 metais įsikišo NATO pajėgos, kurių 78 dienas trukęs aviacijos puolimas privertė serbų lyderį Slobodaną Miloševičių išvesti kariuomenę iš šio regiono.
Nuo tada Kosovą, kurio 90 proc. gyventojų sudaro etniniai albanai, administruoja Jungtinės Tautos.