Karmėlavoje įsikūręs Kauno oro uostas jau kelerius metus stengiasi tapti pagrindiniu keleivių vežėju, tačiau dėl teismų įstrigusi naujo terminalo statyba net neprasidėjo. Kova dėl patrauklumo jau beveik pralaimėta, vis dėlto oro uosto vadovai dar turi ateities planų.
Prieš vidurdienį Kauno oro uoste leidosi kompanijos „Ryanair” lėktuvas, į Lietuvą parskraidinęs 150 keleivių iš Dublino. Juos pirmiausia pasitiko specialus kilimėlis ir veterinarijos tarnybos darbuotojas, nes laikinai draudžiama iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą įvežti snukio ir nagų ligai imlių gyvūnų maisto produktus. Nors Airija nėra Didžiosios Britanijos dalis, Kaune tokia kontrolė dabar taikoma visų reisų keleiviams. Perėję patikrinimą žmonės laukė bagažo. Daugelis pirmiausia dairėsi artimųjų, mat juokaujama, jog Karmėlavoje įsikūręs Kauno oro uostas greičiausiai pasiekiamas pėsčiomis. Šią problemą Kauno savivaldybė bando spręsti: iki čia važiuoja miesto maršrutinis autobusas. Specialus autobusas veža ir į sostinę vykstančius keleivius.
„Žinote, man čia kaip koks „bomžynas”! Gėda, tikrai. Susispaudę, susigrūdę, į angarą įkišti. Sovietmečiu į Palangą iš Aleksoto skraidėme geresnėm sąlygom”, – dienraščiui sakė ponia Aldona, kuri grįžo Dubline aplankiusi jau kelerius metus gyvenančią dukters šeimą.
Per 19 metų nedaug kas pasikeitė
Kauno oro uostas iš Aleksoto į Karmėlavą perkeltas kone prieš du dešimtmečius, tačiau jis išties mažai panašus į modernų ir šiuolaikišką. Keleivių terminalas buvo laikinai įrengtas buvusiame sandėlyje, pamažu čia atsirado būtiniausios tarnybos, bet nei vietos, nei komforto tikrai nepadaugėjo. „Man keista, kaip miestas, turintis tokių didelių ambicijų, planavęs taškytis kone milijardinėmis sumomis sporto rūmų statybai, nesugeba pasirūpinti pagrindiniais oro vartais, pro kuriuos atvyksta nemažai užsieniečių”, – sakė keleivių laukimo salėje sutiktas ponas Rimantas. Anot jo, net jei oro uostas valstybinis, miestui jis turėtų rūpėti labiau. „Bent jau aplinką sutvarkytų. Plynlaukiai, kaip kokioje Kazachstano stepėje. Gerai, kad bent gėlyną padarė prie to baisaus skardinio angaro”, – kalbėjo vyriškis.
„Gal ir nėra taip baisu, kaip kartais bandoma parodyti”, – LŽ sakė oro uosto direktorius K.Cucėnas. Pasak jo, ir taksi, ir visuomeninio transporto rasti nesudėtinga. Čia veikia ir automobilių nuoma, bankomatai, kavinė, keletas kitų bendrovių, siūlančių savo paslaugas. Tačiau jei šiemet keleivių skaičius išaugs iki planuojamų 500 tūkst., problemų išvengti nepavyks. Jau dabar susikaupus didesniam žmonių skaičiui trūksta netgi sėdimų vietų. Problemą turėjo išspręsti naujo keleivių terminalo statybos. Jis turėtų atitikti Šengeno reikalavimus ir galėtų priimti iki 2 mln. keleivių per metus. Tačiau statybos dar neprasidėjo.
Teismai sustabdė darbus
„Vis dėlto sutikite, kad dabar be teismų niekas nevyksta. Tiesiog lietuviška tradicija. Štai ir mes priversti laukti, nes konkursą pralaimėjusieji tokiu būdu bando bent pakenkti laimėjusiems konkurentams”, – sakė K.Cucėnas. Anot oro uosto direktoriaus, statybos būtinos. Ir kuo greičiau. „Palyginti su kitais Europos oro uostais, mūsų padėtis gana liūdna. Ypač su nepatogumais susiduriame vakarais arba kai beveik kartu leidžiasi bent trys lėktuvai”, – aiškino K.Cucėnas.
Planai ir darbai
Kauno oro uoste darbai nėra visai sustoję. „Kaip ten bebūtų, judame į priekį. Jau rugsėjį turėtų būti baigti šviesos signalinės sistemos darbai, įrengiama signalizacija su vaizdo kameromis. Dabar vyksta bandymai. Rudenį baigsime rengti ir oro uosto detalųjį planą. Tada bus galima kalbėti apie viešbučio bei restorano, taip pat kitų objektų statybą”, – LŽ sakė K.Cucėnas. Anot jo, verslininkų susidomėjimas didžiulis. „Žmonės nori investuoti į viešbučius, kavines, esame patrauklūs ir reklamos verslui”, – tikino oro uosto direktorius, pabrėždamas, kad investicijomis domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijos.
Perspektyvos neaiškios
Ekspertai, kalbėdami apie Kauno oro uosto perspektyvas, yra tarsi pasidaliję į dvi grupes. Vienų teigimu, Lietuvos viduryje įsikūręs ir puikiomis meteorologinėmis sąlygomis garsėjantis aerodromas, turintis ilgiausią kilimo ir tūpimo taką ir esantis šalia puikiai pagaliau įkurtos Kauno laisvosios ekonominės zonos, turėtų sparčiai plėtotis. Tą patvirtina ir nemenkos lėšos, kurias skiria ne tik valstybė, bet ir Europos Sąjunga. Be keleivių terminalo statybos, čia planuojama vystyti oro uosto infrastruktūra, plėsti vairavimo takus, didinti lėktuvų stovėjimo peroną, statyti naujus angarus lėktuvų techninei prižiūrai, krovinių ir skubių siuntų terminalus.
Kiti mano, kad Karmėlavoje įsikūręs oro uostas greičiausiai netaps pagrindiniais Lietuvos oro vartais. Visi ligšioliniai bandymai pritraukti pigių skrydžių bendroves ir sulaukti turistų srauto baigėsi nesėkme. Pagrindiniai į Kauną atskrendantys keleiviai yra užsienyje gyvenantys tautiečiai ar jų artimieji. Pirmoji Kaune įsikūrusi bendrovė „Ryanair” dėl keleivių trūkumo atšaukė vos kelis mėnesius veikusį reisą į Stokholmą, o kita bendrovė „Wizzair” visai nutraukė reisus iš Kauno. Yra duomenų, kad netrukus iš Karmėlavos gali pasitraukti dar viena skandinavų kompanija.
Vienintelė viltis, kad čia daugės užsakomųjų turistinių skrydžių ir didės krovinių gabenimo mastas. Baigus apšvietimo sistemos rekonstrukciją Kauno oro uostas taps atsarginiu oro uostu ne tik dėl blogo oro sąlygų lėktuvų negalintiems priimti Vilniaus ar Palangos, bet taip pat Latvijos, Švedijos, Baltarusijos bei Kaliningrado aerodromams.
😳