Praverti psichikos specialisto duris trukdo klaidingos nuostatos ir mitai. Gyventi savo gyvenimą yra ne tik kiekvieno žmogaus našta, bet ir daug džiaugsmo teikianti privilegija.
Niekas negali prisiimti atsakomybės už mūsų gyvenimą. Bet ką daryti, kai staiga gyvenimas tampa nepakeliamas? Ką daryti, kai nebepadeda draugų patarimai, kai negelbsti nei poilsis, nei atostogos? Kaip išeiti iš uždaro problemų rato? Kaip atrasti savyje jėgų? Kur kreiptis?
Stabdo mitai
Panašių klausimų paprastai nekyla, kai suskausta dantį. Tada einame pas stomatologą. Įprasta ir normalu. Jei ima kamuoti skausmai krūtinėje, skubame pas kardiologą ar šeimos gydytoją.
Tačiau ne vienas sutrinkame, kai užklumpa ne fizinis, bet dvasinis skausmas, kuris niekaip nesiliauja.
Mūsų visuomenėje gajus mitas, kad turėti psichologinių problemų, o juo labiau kreiptis į specialistus pagalbos gėdinga. Norime mes to ar ne, visi patiriame vienokių ar kitokių psichologinių sunkumų, kuriuos atsinešame iš vaikystės ir paauglystės laikų arba įgyjame jau suaugę.
Turėti psichologinių problemų – normalu. Kartais jos tampa priežastimi eiti į priekį. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip mes jas sprendžiame.
Knygos negydo
Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą verta tada, kai įgyta patirtis mums trukdo normaliai gyventi, sėkmingai dirbti, bendrauti ar tiesiog pasilikti pačiam su savimi.
Žmonės dažnai būna įsitikinę, kad psichologinės žinios perskaičius daugybę knygų padės išvengti psichologinių problemų.
Taip, žinios padeda aiškiau suvokti, kas vyksta mumyse, tačiau jos negarantuoja, kad pavyks savarankiškai susitvarkyti su pasąmonėje užkoduota informacija. Juk visi pažįstame skaičius, mokame skaičiuoti, bet tai nereiškia, kad esame geri ekonomikos specialistai ar buhalteriai. Galiausiai, kai sugenda mašina, vežame ją remontuoti meistrui.
Natūraliai kyla klausimas: kodėl tokį sudėtingą mechanizmą kaip psichika norime ir dažnai bandome „suremontuoti” patys?
Bėgame nuo tiesos?
Padėti suprasti tikrąsias elgesio ar savijautos priežastis gali tik specialistas.
Psichologinių konsultacijų metu jis padeda suvokti tiesą, nuo kurios esame linkę bėgti. Tai nėra malonus procesas, greičiau ilgas ir skausmingas, panašus į operaciją, po kurios darosi tik lengviau.
Visi turime ne tik fizinį kūną, kuris gali apsirgti, bet ir dvasinį pasaulį ar, paprasčiau kalbant, sielą. Ją gali kamuoti depresija, nerimas, nusivylimas ir nepasitikėjimas savimi, ilgainiui virstantis nevisavertiškumo kompleksu, rodos, dingsta gyvenimo prasmė.
Vėliau prasideda problemos šeimoje, darbe. Jos tampa dvasinių krizių, vidinių konfliktų priežastimi.
Patarimų nedalina
Ne vienas garsus filosofas yra pasakęs, kad kūnas – tai sielos buveinė. Todėl svarbu rūpintis ne tik kūno sveikata ir grožiu, bet ir sielos reikalais.
Psichologo ir psichoterapeuto paskirtis – ne dalinti konkrečius patarimus, bet padėti žmogui geriau suvokti savo situaciją analizuojant iškilusius sunkumus ir suteikti stiprybės pačiam rasti išeitį.
Svarbu, kad suprastume, jog net apimti krizių ir kamuojami rūpesčių galime valdyti savo gyvenimą. Tereikia, kad šalia būtų žmogus, kuris mus suprastų, nepasmerktų, nekritikuotų ir nesiūlytų savų problemos sprendimo būdų, bet padėtų atrasti savąjį kelią – vienintelį ir nepakartojamą.