Išgabenti iš kiemų nebenaudojamus automobilius Klaipėdoje – neišsprendžiamas uždavinys.
Uostamiesčio policijos pareigūnai kovoje su daugiabučių namų kiemuose paliktų neeksploatuojamų transporto priemonių šeimininkais turi kone vienintelę priemonę – pabandyti juos įkalbėti patraukti savo luženas. Tiesa, iki tol jiems dar tenka gerokai pavargti, kol randa, su kuo kalbėtis.
Klaipėdiečiai kol kas gali tik pavydėti kolegoms Vilniuje ir Kaune – ten vietinės valdžios yra pasirūpinusios, kur vežti nenaudojamas transporto priemones ir kas turi tuo pasirūpinti. Tuo tarpu Klaipėdoje specialių aikštelių bešeimininkiams automobiliams nėra.
Uostamiesčio valdininkai pripažįsta, kad neeksploatuojami automobiliai – didelė rakštis, tačiau kol kas žvalgosi į policijos pareigūnus.
Pastarieji savo ruožtu tikisi pagalbos iš Klaipėdos miesto savivaldybės, tad kol kas reikalai iš mirties taško nejuda.
Žino daugiau nei pasako
Pasak Viešosios policijos vyresniosios specialistės Alinos Žiulpienės, didžiausia problema yra ta, kad pareigūnai negali paimti ir išgabenti iš kiemo bešeimininkės transporto priemonės.
Kita vertus, dar reikia sugebėti įrodyti, kad ji yra bešeimininkė. Juolab kad Savivaldybė anksčiau jau bandė valyti kiemus, o dabar neišlenda iš teismų.
„Yra daug problemų, tačiau ne policijos pareigūnai turėtų rūpintis jų sprendimu. Mes galime tik įkalbėti, sudrausminti neeksploatuojamų automobilių savininkus”, – sakė specialistė.
Anot A. Žiulpienės, pikta ir dėl to, kad gyventojai nenori bendradarbiauti, nors būtent jie turėtų būti labiausiai suinteresuoti transporto priemonių pašalinimu iš ir taip užgriozdintų kiemų.
Į policiją paskambinęs žmogus dažnai apsiriboja lakoniška informacija: pamini gatvę ir automobilio markę, tačiau į ilgesnes kalbas nesileidžia.
Pareigūnė mano, kad gyventojai kratosi atsakomybės, nors neretai apie automobilio savininką žino daugiau nei pasako. „Lengviau pasakyti, kad nieko nežinai, ir viską suversti policijai, o po kurio laiko paskambinę vėl, piktinasi, kad mašina vis dar stovi”, – stebėjosi pokalbininkė.
Netvarko dokumentų
Informacijos stoka kartais sutrukdo paspartinti problemos sprendimą, nes daugiausiai laiko atima būtent savininkų paieška. Jas pailgina ir paplitusi mada parduodant automobilį neperrašyti jo naujojo savininko vardu.
„O tada ir prasideda! – sako A. Žiulpienė. – Nebe mano, pardaviau kažkokiam Petrui, kuris jau senai jos nebeturi, nes pardavė Petriukui, o šis – Kaziukui. Tokia ilga grandinė nusidriekia, kol galiausiai paaiškėja, kad mašina apskritai niekieno, bet kieme stovi”.
Pasak specialistės, rasti galutinį savininką nėra policijos pareigūnų darbas, o už neeksploatuojamą automobilį turi atsakyti tas, kurio vardu registruota transporto priemonė.
Ji paminėjo situaciją, kai klaipėdiečiui kilo nemažai problemų dėl seniau parduoto automobilio ir nesutvarkytų dokumentų. Jam buvo pavesta arba pačiam rasti buvusį pirkėją, arba nutempti automobilį. O šis parašė pareiškimą, kad automobilis pavogtas.
Supuvęs, bet turtas
Ne visos neeksploatuojamos transporto priemonės patraukiamos, nes kai kurie savininkai nepasiduoda įkalbinėjimams tai padaryti. Nemažai jų ir toliau lieka stovėti kiemuose, nes, pavyzdžiui, visa šeima prieš kelerius metus išvyko gyventi į užsienį.
„Čia – jau miesto problema, nes mes neturime teisės patraukti automobilio be savininko sutikimo, net jei jo ir nėra Lietuvoje. Net jei mašina sulūžusi, supuvusi, bet tai – jo turtas”, – sakė specialistė.
A. Žiulpienės manymu, daug ką galėtų padaryti ir patys gyventojai. Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai turi tam tikrus įgaliojimus, tad gali įkalbėti neeksploatuojamos transporto priemonės savininką ją patraukti.
„Mums būtų lengviau, nes jau būtų atliktas profilaktinis darbas. Mes taip pat galime tik įkalbinėti ir nurodyti, kad patrauktų per nurodytą terminą – 10 dienų. Tik tada, jei savininkas neįvykdo nurodymų, galima bausti”, – sakė pokalbininkė.
Už miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklių pažeidimą skiriamas įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių litų. Tačiau šiemet pinigine bauda nėra nubaustas nė vienas pažeidėjas.
Vyresnysis patrulis Giedrius Šiurys paaiškino, kad jie nesivadovauja baudžiamuoju principu, nes taip esą užrūstintų gyventojus.
Visureigių nepalieka
Per šiuos metus iš kiemų buvo patrauktos 54 transporto priemonės. „Nėra daug, – pripažįsta pareigūnai. – Bet nereikėtų pamiršti, kad Klaipėdoje dirbame tik pora žmonių, kai Vilniuje ar Kaune vien šį darbą atlieka per 30 pareigūnų. Be to, ten savivaldybės rūpinasi, kur tuos automobilius išvežti ir kas tai turi padaryti”.
Neeksploatuojamų automobilių, anot pareigūnų, randama visur, kur tik gyvena žmonės. Tiesa, kartais stebina, kad į grindinį įaugusių automobilių aptinkama ir naujuose gyvenamuosiuose rajonuose.
Automobiliai taip pat būna pačių įvairiausių markių, tarp jų pasitaiko ir naujesnių modelių, o, kad ir kaip būtų keista, žigulių beveik neaptinkama. Tiesa, A. Žiulpienė juokavo, kad iki šiol nė karto nėra tekę sulaukti skundų dėl palikto visureigio.
Informuoti apie neeksploatuojamą automobilį galima telefonu 354605.
Lietuviams gaila senų automobilių
Lietuvos demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius
Yra dvejopo pobūdžio priežastys, kodėl gyventojai neeksploatuojamų automobilių nenori tempti į sąvartyną ir palieka trūnyti daugiabučių kiemuose – moralinė ir materialinė.
Lietuviai į automobilį dar žiūri kaip į kažką tokio, daiktą, kuriam įsigyti teko dirbti vos ne visą gyvenimą. Tad vėliau juo sunku atsikratyti, nors ir nebenaudojamu.
Materialinė priežastis neleidžia automobilio išvežti, nes galbūt dar prireiks kokios detalės arba mano, kad parduos kaimynui.
Tiesa, kai praėjusią savaitę lankiausi Klaipėdoje, pastebėjau, kad centre ir pramoniniuose rajonuose tokių automobilių mažėja.
Policija tik „bėdavojasi”, bet ne viską padaro, kad ši problema iš mūsų kiemų pasitrauktų. Tačiau negali kaltinti tarnybų neveiklumu, problema slypi įstatymuose. Neeksploatuojamiems automobiliams demontuoti nepalankus įstatymų leidėjų požiūris.
Transporto priemonė atliekų tvarkyme liko vienintelė ūkinės veiklos sritis, kuri nėra sutvarkyta.