Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 10177 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 47 proc.
Gaisruose žuvo 174 žmonės, iš jų 7 vaikai, o 188 gyventojai buvo traumuoti. Šiemet jau kilo 18 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, 2 – po 4, o viename gaisre žuvo net 6 gyventojai. Miestuose ir miesteliuose žuvo 75 žmonės, o kaimo vietovėse – 99. 23 gyventojai žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, 9 – Panevėžio rajone, 8 – Kaišiadorių rajone, po 7 – Jonavos ir Vilniaus rajonuose, po 6 – Kretingos, Radviliškio ir Širvintų rajonuose. 51 gyventojo žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 43 – neatsargus elgesys su ugnimi, 7 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus. Dar 61 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4454 arba 44 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 2,8 karto. 1818 gaisrų (arba 18 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose, 792 kartus degė transporto priemonės (8 proc.), 789 kartus – pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8 proc.), o 99 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 6304 gaisrai, o kaimo vietovėse – 3843. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 29,4 gaisro. Ugnis sunaikino 434 pastatus, 230 transporto priemonių, 1640 tonų pašarų, 8690 kv. m gyvenamojo ploto ir 17603 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 201 gyventojo gyvybę (pernai per tą patį laikotarpį – 163), 963 pastatus, 162 transporto priemones, 360 gyvūnų.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51 proc.), žolės deginimas (8,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,4 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Be to, šiemet užregistruota 210 padegimų (2 proc.), 212 gaisrų (2 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 73 – dėl žaibo iškrovos (pernai per tą patį laikotarpį – 26), o 980 gaisrų (9,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 4821 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26 proc. 2139 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1008 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 608 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir panaudoję specialią įrangą iš sudaužytų automobilių išlaisvino 191 nukentėjusįjį bei ištraukė 84 žuvusius žmones. 331 kartą ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kurių metu jie išgelbėjo 40 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 18) bei ištraukė 125 skenduolius (106). Be to, ugniagesiams dar teko likviduoti 303 cheminius incidentus, 100 kartų surinkti gyvsidabrį, 67 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 340 gyventojų, tarp jų 27 vaikus.
Per 7 š. m. mėnesius paskirtos 1523 administracinės nuobaudos 122466 litų suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 550 pareigūnų (darbdavių) 77800 litų suma ir 973 piliečiai 44666 litų suma. Į valstybės biudžetą išieškota 108515 litų iš 1419 pažeidėjų. Be to, surašyti 428 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungti 708 tokie įrenginiai). 277 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 36 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 322 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 1488 atvejais jį pradėti atsisakyta.