Dešimtmečius meldęsi rūsiuose ir kiemuose, Europos musulmonai pradėjo statyti šimtus mečečių visame žemyne. Prieš porą metų nuskambėjo Lietuvos muftijaus Ramazano Krinickio žodžiai, kad Vilnius yra viena iš 50 pasaulio sostinių, neturinčių mečetės. Pastatyti po mečetę kiekvienoje pasaulio sostinėje – tokį uždavinį yra išsikėlusi Saudo Arabija.
Reino slėnyje įsikūrusiame Manheimo mieste spindintis didžiausios Vokietijoje mečetės minaretas užgožia kadaise buvusią gyvą bažnyčią ir liudija apie vis didėjantį musulmonų pasitikėjimą, kai vis daugiau krikščionių bažnyčių uždaromos.
Prieš daugelį metų 180 krikščioniško ordino seserų buvo pagrindinė miesto varomoji jėga. Dabar jų belikę 8. Kiekvieną savaitgalį apie 150 katalikų dalyvauja mišiose bažnyčioje, o mečetę užplūsta iki 3 tūkst. musulmonų. Nuo 1995 metų, kai mečetė buvo atidaryta, musulmonų krautuvėlės ir jaunimo centrai tapo musulmonų bendruomenės traukos centru.
Šiuo požiūriu Manheimas nėra unikalus. Visoje Europoje islamas, greičiausiai žemyne plintanti religija, vis labiau pasireiškia viešai keisdamas ne tik miestų architektūrinį pavidalą, bet ir socialinę struktūrą. Daugelis tai sveikina kaip musulmonų integracijos ženklą, bet drauge ir baiminamasi, kad formuojasi paralelinis islamiškas pasaulis, keliantis grėsmę Europos krikščioniškai kultūrai.
„Musulmonai pasirodė … ir tapo matomi, – sako Clausas Leggewie, Heseno universiteto politologas, mečečių specialistas. – Statydami brangias reprezentacines mečetes jie siunčia žinią: mes norime dalyvauti kuriant simbolinį Vokietijos peizažą. Mes esame čia ir čia liksime.”
Buriasi pasipriešinimo grupės
Didiesiems mečečių projektams nuo Kelno (Vokietija) iki Amsterdamo (Olandija) ir Sevilijos (Ispanija) aršiai pasipriešinta. Europiečiai bijo, kad musulmonų maldos namai taps teroristų ugdymo bazėmis. Ši baimė ypač sustiprėjo po rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV, ją kursto žinios apie islamistų sąmokslus Europoje. Dviejų įtariamųjų dėl išpuolio Glazge (Škotija) šeimų nariai atskleidė, kad į radikalizmą vyrus įtraukė „Tablighi Jamaat”, islamo atgimimo grupė, planuojanti prie Londono 2012 metų olimpinio stadiono pastatyti milžinišką kompleksą, kuriame įsikurs didžiausia Europoje mečetė.
Visus 33 metus, kai paliko gimtąją Turkiją ir atvyko dirbti į Frankfurtą, Halifas Kuzpinaras penktadieniais meldėsi sausakimšame pusrūsyje. Vėliau musulmonų grupė, kuriai jis priklauso, nusipirko tuščią prekybos centrą gyvenamajame Vysbadeno rajone, Vidurio Vokietijoje. „Ten yra automobilių stovėjimo aikštelės. Galima atvykti su vaikais. Ten geros sąlygos jaunimui, – sako jis. – Norime pastatyti ką nors gražaus, kad žmonės atvažiavę galėtų pamatyti, ką nuveikėme.”
Vietos gyventojai turi savo požiūrį. Jie buriasi į grupes ir siekia blokuoti mečečių statybą. „Tai buvo parduota kaip prekybos centras, o ne mečetė”, – piktinasi Wolfgangas Koppas, turintis butą kitoje gatvės pusėje. Kartu su kaimynais jam pavyko, bent laikinai, neleisti panaudoti sklypo religiniams tikslams. „Ateis laikas, kai turėsime problemų”, – sako jis.
Trečioji karta prakuto
Pagal Vokietijos Konstituciją, visos religinės grupės gali turėti patalpas maldai. Atvykę į Vokietija musulmonai migrantai meldėsi ir rengė susitikimus tamsiuose užkaboriuose, ir tai atitiko abejotiną padėtį žmonių, draskomų tarp paliktosios ir naujos tėvynės. Šie darbininkai, prisidėję prie pokario Vokietijos ekonomikos suklestėjimo, pasiliko. Jie įsteigė savo organizacijas, palipėjo ekonominiais laipteliais aukštyn, ėmė skirti daugiau pinigų savo bendruomenėms ir gauti lėšų iš europietiškų musulmonų organizacijų. O dabar trečioji karta stato mečetes su kupolais ir bokštais. Prieš dešimtmetį jų buvo vos kelios, o dabar vien Vokietijoje jų yra 159, dar 184 statomos.
Pavyzdžiui, Vokietijos Acheno miestas prie Belgijos sienos, turintis 257 tūkst. gyventojų, kurių 9 proc. – musulmonai, leido statyti mečetę su kupolu ir minaretu. „Tai ženklas, kad musulmonai tapo visuomenės dalimi”, – sako meras Jurgenas Lindenas.
Vis dėlto daugelį vietos žmonių mečečių atsiradimas gąsdina. „Mano pareiga apginti mūsų visuomenę, mūsų demokratijos principus, mūsų vertybes”, – sako Regina Ebenich, vadovaujanti kampanijai prieš mečetę Vysbadene. Ji negali suprasti, kodėl, pavyzdžiui, musulmonų mergaitės negali dalyvauti plaukymo pamokose ar klasės išvykose į gamtą?
Islamas smelkiasi į visuomenę
„Mečetė niekada nėra tik religijos vieta, – sako Willi Schwenas, Nacionalinės piliečių iniciatyvų asociacijos vadovas. – Mečetė yra politinės agitacijos katilas. Islamo tikslas – skleisti visuomenėje islamo principus, pakeisti visuomenę, diegti šariatą (islamo teisę).”
Panašios mintys tarpsta ir Rytų Berlyne, kur planai pastatyti mečetę su 35 metrų aukščio minaretu papiktino 6500 vietos gyventojų. Nors Berlyne yra ne viena mečetė – jų daugiau kaip 80 ir dar 200 maldos kambarių, – šioji būtų pirmoji buvusioje komunistinėje šalies dalyje, kurioje nėra imigracijos tradicijų.
Tačiau net ir vakarinėje šalies dalyje – Kelne, ketvirtame didžiausiame Vokietijos mieste, kuriame gyvena daugiau kaip 100 tūkst. musulmonų, – planai pastatyti didžiausią Vokietijoje mečetę, kurioje tilptų 2 tūkst. žmonių, su 35 metrų aukščio kupolu ir dviem 55 metrų aukščio minaretais, įžiebė kultūrų konfliktą. Holokaustą išgyvenęs žydų rašytojas Ralphas Giordano pareiškė: „Pastangos integruoti musulmonus žlugo.” Pasak rašytojo, daugelis Vokietijos musulmonų vadų kalba keliomis kalbomis: viena kalba garantuoja ištikimybę Vokietijos Konstitucijai, kita – sukyla prieš vakarietišką kultūrą.
Europoje registruota apie 23 mln. islamą išpažįstančių žmonių. Vokietijoje gyvena 3,3 mln. musulmonų, milijonas jų turi Vokietijos piliečio pasą. 3 tūkst. vokiečių kasmet pereina į islamo tikėjimą.
Vilnius – be mečetės
Lietuvoje nuo seno gyvena apie 7 tūkst. islamą išpažįstančių totorių, apskritai musulmonų yra maždaug 25 tūkstančiai. Lietuvoje yra 4 mečetės: Kaune, Alytaus rajone ir dvi Vilniaus rajone – Keturiasdešimties Totorių kaime ir Nemėžyje. Visos jos – istoriniai pastatai. Vilniuje apie 400 metų stovėjusi mečetė buvo nugriauta sovietų laikais. Prieš porą metų sostinėje šventyklos neturintys musulmonai tarėsi su savivaldybe dėl sklypo, kuriame planuota statyti mečetę, tačiau susiderėti nepavyko. Pasak Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo Aurelijaus Stapulionio, tam tinkamo sklypo miestas neturi, šis klausimas kol kas užgeso, tačiau gali būti, kad pati bendruomenė, neatsižvelgdama į Vyriausybės ar savivaldybės sprendimą skirti ar neskirti sklypą, gali nuspręsti jį įsigyti. Vis dėlto musulmonai nesudaro mūsų bendruomenės didumos, todėl ir pati bendruomenė, pasak A.Stapulionio, dar gali tarti žodį dėl mečetės ir kitaip pakreipti šį klausimą.
Mečečių projektai
* Vilnius: kol kas konkretaus projekto statyti mečetę Lietuvos sostinėje nėra. Tinkamo sklypo paieškos iki šiol buvo be rezultatų, savivaldybė teigia, kad jos galimybės rasti tokį sklypą, kuriame mečetės statyba būtų realiai įmanoma, tik dar sumažėjo.
* Amsterdamas: gegužę miesto taryba pagrasino sustabdyti statybą mečetės, kuri būtų didžiausia Olandijoje; kova dėl šios statybos vyksta jau dešimtmetį.
* Kelnas: Turkų islamo sąjunga planuoja pastatyti mečetę, į kurią tilptų 2 tūkst. maldininkų. Lygiai pusė miesto gyventojų tam priešinasi, kai kurie bijo, kad minaretai užgoš garsiąją Kelno katedrą, įtrauktą į pasaulio paveldo sąrašą.
* Londonas: planuojama pastatyti 18 akrų (7,2 ha) užimantį mečetės kompleksą, kuriame būtų mokykla, bendruomenės centras ir mečetė su erdve 40 tūkst. maldininkų. Tai būtų didžiausia mečetė Europoje. Projektą stumianti islamo grupuotė „Tablighi Jamaat” siejama su kai kuriais asmenimis, apkaltintais teroristine veikla.
* Sevilija (Ispanija): praėjusį mėnesį miesto taryba paskelbė neleisianti statyti mečetės, kuri užimtų 65 tūkst. kvadratinių pėdų (maždaug 2 ha) daugiausia marokiečių gyvenamame Los Bermejales rajone. Pagal šį projektą mečetė taip pat būtų viena didžiausių Europoje.