Būsto nuomotojams rugsėjis žada aukso kasyklas

Besiverčiantieji būsto nuoma trina rankas: nuomos kainos pakilę, o didmiesčiuose ieškodami pastogės zuja studentai. Žinodamas, kad ieškančiųjų būsto nestinga, dažnas jų pasinaudoja kone pirmu pasitaikiusius siūlymu išsinuomoti butą.

Vokietijos sostinės Berlyno centre, gerą reputaciją turinčiame rajone, 1 kambario buto nuoma su mokesčiais atsieina 350 eurų (apie 1200 litų).

Ramiame Berlyno rajone 60 kvadratinių metrų kambario nuoma su mokesčiais kainuoja 500-550 eurų (1700-1900 litų). Prastame Vokietijos sostinės rajone 1 kambario butą galima išsinuomoti už 235 eurus (810 litų).

Panašias sumas už vieną du kambarius pakloja ir būstą Vilniuje nuomojantys studentai. Nors nuomos kainos stulbina, tačiau neturėdami kitos išeities iš kitų miestų į sostinę persikėlę studentai ryžtasi mokėti 800-1200 litų už vieno dviejų kambarių buto nuomą.

Tiek atsieinantys gyvenamieji plotai Vilniuje jau graibstomi. Kaip pastebėjo Martynas Šulnius, Vilniuje veikiančios nuomos agentūros „Nuomos biuras” direktorius, šiemet nuomos kainos pakilę 10 proc., o studentų – daugiau nei įprastai. Dėl to didesnė vieno dviejų kambarių butų, kurių nuoma kainuoja 700-1200 litų, paklausa. O tokių butų trūksta.

M.Šulnius pataria galintiesiems keliems mėnesiams atidėti būsto nuomą neskubėti. Mat lapkritį-gruodį nuomos kainos sostinėje ima kristi. Tuo tarpu išsinuomavę butus paprastai šeimininkams būna sumokėję dviejų ar trijų mėnesių nuomą į priekį. Todėl išsikraustę anksčiau praranda pinigus.

„Pastebime, kad mažėja būstų, siūlomų nuomotis gyvenant su šeimininkais. Tačiau tokių nuomos variantų vis dar yra. Kas belieka žmonėms, kurie neranda būsto be šeimininkų? Tik nuomotis kambarį pas šeimininkus”, – kalba M.Šulnius.

Nuomininkai neskuba

Butų nuomotojai Šiauliuose nuomininkų antplūdžio dar tik laukia. Kaip LŽ sakė Vaclova Bartašienė, nekilnojamojo turto agentūros „Alvalsta” komercijos direktorė, sujudimas turėtų prasidėti rugpjūčio 10-15 dienomis į saulės miestą sugužėjus studentijai.

„Iš tiesų situacija liūdna. Visai nėra butų pasiūlos, o paklausa – didžiulė. Dar nepasirodžius miesto didžiausiam skelbimų laikraščiui butai jau būna išnuomoti”, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

Kaip ir sostinėje, Šiauliuose paklausiausi vieno dviejų kambarių butai. Anot V.Bartašienės, itin stinga vieno kambario butų, nors jų nuomos kaina ne itin skiriasi nuo tos, už kurią galima išsinuomoti du kambarius.

Jei už vieno kambario butą Šiauliuose paklosite 250 litų, tai dviejų kambarių butą ne miesto centre galima išsinuomoti ir už 300 litų. Greičiausiai bute rasite ir baldus. Galintys sau leisti nuomai skirti daugiau lėšų, už 600 litų išsinuomos būstą Šiaulių centre.

„Labai mažai butų, kur šeimininkai nuomoja vieną kambarį, o kituose gyvena patys. Dažniau pasitaiko nuomojamų pavienių kambarių privačiuose namuose. Paprastai tai būna dideli namai, kuriuos išlaikyti šeimininkams brangiai atsieina, o parduoti juos sudėtinga”, – kalba V.Bartašienė.

Jos teigimu, pagrindiniai nuomininkai Šiauliuose – studentai iš Joniškio. Nežinia, kaip bus šiemet, kai ne tik 30 proc. šoktelėjo nuomos, bet kilo ir perkamo būsto kainos. Tačiau anksčiau studentų tėvai nevengdavo imti paskolos ir savo atžaloms būstą nupirkti. Dabar vieno kambario butas miesto centre kainuoja apie 120 tūkst. litų, pietiniuose rajonuose – 80-90 tūkst. litų.

V.Bartašienė svarsto, kad būsto nuomos kainoms įtakos turi augančios pirkimo kainos bei mažėjanti pasiūla. Ją, pašnekovės teigimu, lemia tai, jog ne vienas žmogus pasitraukia iš butų nuomos rinkos, mat metus nuomotam butui paprastai prireikia rimto remonto, o tai – papildomos išlaidos.

LŽ pamėginus paskambinti Šiauliuose butą nuomojantiems žmonėms paaiškėjo, kad buto šeimininkai pageidauja sudaryti kontraktą. Dėl jo kreiptis į notarą neprireiktų. Sutartimi nuomininkai pasižadėtų atlyginti visus nuostolius, kurie atsiras jiems gyvenant. Apsidraudimui šeimininkai norėjo gauti 1000 litų, kuriuos žadėjo grąžinti išsikraustant.

550 litų per mėnesį atsieinančiame bute, šeimininkės tvirtinimu, yra viskas, ko gali prireikti: nuo lovų iki šaukštelių. O nuompinigius tektų mokėti ne už pragyventą mėnesį, o už ateinantįjį.

Tik studentėms!

Priešingai, nei pasitaikė daugeliu kitų atvejų, kai buto šeimininkai reikšdavo pageidavimus, kas turėtų gyventi bute, šiauliečiai nebuvo priekabūs. „Dėl mūsų nors ir dramblį laikykite. Svarbu, kad būtų atlyginti nuostoliai, jei kas sulūžtų”, – kalbėjo viena šeimininkė.

Kiti nuomotojai šiuo klausimu nebuvo tokie atlaidūs. Vos ėmus kalbėti jie pareikšdavo, kad į būstą įsileis tik merginas. Tiesa, vėliau pavykdavo sutarti, kad buto šeimininkai leistų gyventi ir studentams, jei tik pažadama gyventi tvarkingai ir atlyginti žalą.

Vilniuje nuomojamo buto agentai domėjosi, kiek bute gyvens žmonių. Kuo jų daugiau – tuo didesnis buto nusidėvėjimas. Pasirodo, šeimininkų nustatyta kaina paskaičiuota, jei bute gyventų keturiese. Jei būstą nuomotųsi daugiau žmonių, kaina kiltų. Tiesa, nuomotojų nepavyko įtikinti, kad nuomą skaičiuojant pagal šį principą ji turėtų mažėti, jei bute gyventų mažiau nei keturi žmonės.

Butas – ne turguje

Dėl buto gyventojų skaičiaus su nuomotojais dar įmanoma susitarti. Tačiau dėl mažesnės kainos – sunkiai. Kone visi kalbinti nuomotojai tikino, kad derėtis dėl menkesnės nuomos kainos neverta net mėginti – jų siūlomos būstų kainos ir taip mažos.

„Nenusiderėsite. Vilniuje tokios nuomos kainos visur”, – aiškino dviejų kambarių būstą Vilniuje už kiek daugiau nei tūkstantį litų nuomojanti agentūra. „Labai normali kaina – 1000 litų. Dėl kainos nesiderama. Juo labiau jei būstą ketinate nuomotis keturiese, šitokia suma juokinga”, – kalbėjo butą sostinėje nuomojančios šeimininkės atstovė.

„1,5 kambario butas Klaipėdos centre. Nuoma mėnesiui – 900 litų. Vargiai pavyks nusiderėti, nes toks butas tokioje vietoje už tokią kainą labai paklausus. Per dvi valandas šio buto teiravosi du žmonės. Geriausiu atveju kaina nukris iki 850 litų. Yra butų be baldų, miesto pakraštyje, o jų nuoma kainuoja 800 litų”, – sakė būstą nuomojančios agentūros atstovė.

Pasak jos, už tokią kainą, už kurią siūlomas butas uostamiesčio centre, būstai išgraibstomi per vieną dvi dienas.

Ketinantys eiti apžiūrėti būsto turi žinoti, kad vien nuompinigių nepakaks. Dažniausiai šeimininkai pageidauja iš karto sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokestį. Jei būstas nuomojamas per tarpininkus, jiems taip pat teks atriekti dalį pyrago. Kai kurios agentūros už tarpininkavimą prašo sumokėti mėnesio nuomos dydžio sutartį. Kitos turi nustatytą sumą, besisukančią apie tūkstantį litų.

Išlaidos – tik už komunalines paslaugas

Jei labai pasiseka, įmanoma rasti būstą, kurio šeimininkai ketina išvykti iš Lietuvos, o savo būstą palieka prižiūrėti kitiems vien už tai, kad šie padengia komunalinių mokesčių išlaidas.

„Tokių pasiūlymų galima rasti ir Vilniuje. Tačiau mūsų agentūra jų gauna vos vieną ar du per metus”, – teigia M.Šulnius.

Kiek dažniau nuomininkus po savo stogu įsileidžia atokiau nuo didmiesčių gyvenantys žmonės. Tarkime, 15-20 kilometrų nuo Klaipėdos, įmanoma rasti būstą už simbolinę 100-200 litų nuomos kainą. Žinoma, nuomininkai privalo padengti komunalinių mokesčių išlaidas.

Tiesa, Šiauliuose, anot V.Bartašienės, dar prieš penkerius metus baigėsi tie laikai, kai buvo galima rasti šeimininkus, kurie priimtų nuomininkus tik už tai, jog šie sumokėtų komunalinius mokesčius.

Tik už pasižadėjimą mokėti komunalinius mokesčius į savo būstą nuomininkus įsileido alytiškė Oksana. Mergina jau trečius metus gyvena Londone, o jos butą prižiūri jauna šeima. „Kam mokėti mokesčius, jei tame bute negyvenu”, – sako ji.

Į Alytų lietuvaitė grįžta kas pusmetis. Su jos bute gyvenančiais žmonėmis sutarta, jog tuo metu, kai ji vieši Lietuvoje, nuomininkai randa pastogę kitur.