Viešojo intereso, tai yra visuomenės, gynimas patikėtas prokuratūroms, tačiau kartais ginami ne visuomenės, o bendrovių poreikiai. Ir jei teismas priima palankų sprendimą, nebereikia mokėti nei advokatams, nei teismo žyminio mokesčio. Ar tuomet prokurorai netampa neoficialiais bendrovių advokatais, kuriems atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto?
Bendrovė „Lietuvos dujos” teismuose ne naujokė. Kasmet nagrinėjamas ne vienas teismui jos pateiktas ieškinys. Vienoje bylų bendrovė pretenduoja į daugiau kaip 11 mln. litų, kuriuos prašoma išieškoti iš trijų privačių asmenų.
„Lietuvos dujos” šįkart kreipėsi ne tiesiogiai į teismą, o į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą. Ji tapo ieškove, o „Lietuvos dujos” byloje įvardytos tik kaip trečiasis asmuo. Tačiau išieškomi pinigai, jei teismo sprendimas bus palankus, priklausys bendrovei. „Lietuvos dujų” atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė situaciją komentuoti atsisakė.
„Kol vyksta bylos nagrinėjimas, informacijos neteikiame”, – pabrėžė ji. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Tatjana Plotnikova LŽ paaiškino, kad jei bendrovėje yra bent vienas procentas valstybės akcijų, prokuratūra imasi ginti viešąjį interesą. Viskas lyg ir būtų teisybė: valstybei priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų” akcijų, tačiau tuomet ir prokuratūra, atrodo, turėtų imtis gynybos tik dėl tos dalies, kuri priklauso valstybei. Šioje byloje prokuratūra siekia išieškoti visą sumą – tai jau panašu į privatų ir bendrovei nieko nekainuojantį advokatavimą.
Sutaupo pinigų
Pasak teisininkų, bet kuri bendrovė, gavusi prokurorų paramą, laimi labai daug. Ypač jei tai turtinė byla ir prašoma didelės sumos. Jei pati bendrovė kreipiasi į teismą, visus reikiamus dokumentus rengia arba bendrovės teisininkai, arba advokatas, kurio darbas nemažai kainuoja. Dar daugiau atsieina atstovavimas teisme. Be to, bylinėjantis turtinėse bylose reikia sumokėti nemažą žyminį mokestį: šiuo atveju maksimali leistina suma – 30 tūkst. litų. Kai reikalo imasi prokuratūra, nieko mokėti nereikia – nei mokesčio, nei už paslaugas. Kita vertus, nemenkai įtakos turi ir atstovaujančio bendrovei prokuroro autoritetas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas LŽ sakė iš kolegų girdėjęs ne apie vieną atvejį, kai bendrovėms atstovauja prokuratūra. Jis irgi buvo advokatu vienoje tokių bylų.
Kai kurie kalbinti teisininkai mano, kad tokiais atvejais teisėjai turi būti principingi ir neleisti, kad prokurorai atstovautų privačioms bendrovėms.
Vilniaus apygardos teismo, kuriame nagrinėjama „Lietuvos dujų” byla, teisėja Liuda Uckienė LŽ sakė, esą, ar tikrai byloje ginamas viešasis interesas, bus galima pasakyti tik priėmus sprendimą.
Bendrovių interesai – privatūs interesai
Advokatas Valdemaras Bužinskas piktinasi tokiais prokuratūros veiksmais. Esą kaip galima, kad prokuroras mestų į šalį visus darbus ir pradėtų dirbti bendrovei. Juk taip ne ginami, o pažeidžiami visuomenės interesai. K.Čilinskas buvo dar kategoriškesnis.
„Prokurorams taip pat privalomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Pagal jį bendrovių interesai yra privatūs interesai. Netgi tokiu atveju, kai dalį bendrovės kapitalo valdo valstybė, bendrovės turtas yra atskirtas nuo valstybės turto ir bendrovė veikia kaip privataus verslo subjektas”, – LŽ sakė jis.
K.Čilinsko teigimu, valstybės kapitalas tam ir duotas, kad bendrovė toliau verstųsi pati ir daugiau neprašytų paramos. Teisininkai teigia, kad negalima prokurorų paversti kone privačiais bendrovių juristais ir teikti paslaugas valstybės sąskaita.
Nuobaudų nėra
Prokurorai, kurie imasi atstovauti tokiose bylose, gali būti nubausti tik generalinio prokuroro sprendimu. Tačiau neteko girdėti tokių nuobaudų buvus. Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Rasa Tunkevičienė LŽ tikino, kad tokiais atvejais jokių drausminių nuobaudų ir neįmanoma taikyti.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tikrai byloje nebuvo viešojo intereso, bet apie tai sprendžia teismai”, – sakė prokurorė. Tačiau niekas nei Generalinėje, nei kitose prokuratūrose taip ir nepanoro pasakyti, ar galima nubausti prokurorą, jei jau teismas nuspręstų, kad jokio viešojo intereso nebuvo.
2004 metais priimtos Prokurorų etikos taisyklės, tačiau Prokurorų etikos komisijos narys, Marijampolės rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas paklaustas suabejojo, ar tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog viešojo intereso nebuvo, gali įsikišti Prokurorų etikos komisija. „Turėtų būti drausminė nuobauda, o jei tokios išvengta, gal ir būtų kreiptasi į Etikos komisiją. Tačiau mes dažniausiai nagrinėjame netinkamą prokuroro elgesį, o ne jo profesinę veiklą”, – sakė R.Bradūnas. Kita vertus, Etikos taisyklėse numatytos labai švelnios nuobaudos.
„Pagal tas taisykles beveik neįmanoma nusižengusio prokuroro nubausti”, – LŽ sakė K.Čilinskas. Išties tos nuobaudos skamba kaip „įpareigojimas atsiprašyti”, „įpareigojimas nutraukti neetišką elgesį”, „siūlymas atlyginti moralinę žalą”. Pati griežčiausia įvardyta nuobauda – įspėjimas.
Apie tokius pažeidimus LŽ pasiteiravo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje. Tarnybos etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiasis konsultantas Juozas Sinkevičius neabejodamas atsakė, kad nieko panašaus nebūta. Tad lyg ir niekam nerūpi prokurorų daromi nusižengimai.
Kada reikalinga prokurorų pagalba
Viešojo intereso gynimas dar tebėra palyginti naujas Lietuvos teisinės sistemos reiškinys. Šiuo metu rengiamas viešojo intereso įstatymas. Viena naujovių bus ta, kad dėl viešojo intereso gynimo į teismą galėtų kreiptis ne tik prokuratūra, bet ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Tai nemenkai palengvintų prokuratūrų darbo krūvį. Niekas nesiginčija, kad reikia ginti visuomenės interesus. „Jei įmonė, turinti valstybės kapitalo, aplaidžiai tvarko tą kapitalą ir piktnaudžiauja savo padėtimi, tada prokuroras privalo įsikišti. Prokuratūros įstatymas leidžia prokurorui kreiptis į teismą dėl aplaidžiai dirbančių ir valstybei žalą darančių asmenų”, – sakė K.Čilinskas.
Vienas tokių sveikintinų atvejų, kai kreipėsi prokurorai, – situacija dėl Trakų regioninio draustinio teritorijoje esančių žemės sklypų. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra 43 bylos. Medžiagą su miškų išdėstymo schema, kurioje, kaip įtariama, savavališkai nubraižyti būsimi namai ir net vos ne ištisi kaimai, prokurorams pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Jos viršininkas Alfonsas Macaitis LŽ sakė vos išvydęs schemą iš karto įtaręs, kad ji suklastota. „Mums nereikia, kad visų Trakų ežerų pakrantės būtų iškasinėtos ir apstatytos, todėl ir kreipėmės į prokuratūrą”, – sakė A.Macaitis.