Įvertinti saugų atstumą vairuotojams per sunku

Avaringiausios uostamiesčio vietos – gatvių ruožai ties pėsčiųjų perėjomis ir esantieji dar iki sankryžų, kur piko metu nusidriekia ilgos transporto priemonių eilės.

Būtent čia ir išryškėja tai, kad vairuotojai labiausiai „nemoka” laikytis saugaus atstumo – tai yra viena iš pagrindinių mūsų eismo įvykių priežasčių Klaipėdoje.

Statistika byloja, jog sugebėjimas laikytis per deramą atstumą nuo priešais važiuojančios transporto priemonės menkėja. Pasak Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininko Alvydo Katkausko, per septynis šių metų mėnesius dėl saugaus atstumo nesilaikymo įvyko 81 eismo įvykiu (beveik 11 proc.) daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Praėjusiais metais per 7 mėnesius vien dėl to iš viso padarytos 753 avarijos, šiemet – jau 824.

„Kai kuriose šalyse stacionarūs greičio matuokliai fiksuoja ir saugų atstumą – už jo nesilaikymą taip pat yra baudžiama”, – sakė A. Katkauskas.

Pagal Kelių eismo taisykles važiuojant leistinu greičiu mieste saugų atstumą galima apskaičiuoti taip – iki priešais važiuojančios transporto priemonės turėtų tilpti bent pusantro automobilio korpuso.

Lietus ir sniegas

Ypač daug avarijų „į galą” pasipila pradėjus lyti. Senas, važinėjant nulygintas kelias greitai pasidengia slidžia vandens ir dulkių plėvele, o vairuotojai nesugeba įvertinti pasikeitusių eismo sąlygų. A. Katkauskas pastebi, kad ką tik pradėjus lyti kelio danga yra slidesnė, nei po ilgo lietaus.

Pasnigus – vėl tas pats. Iš pradžių pasipila avarijos, o vėliau, kai sniegas šąla ir šiurkštėja, jis darosi nebe toks slidus kaip šlapias, o ir vairuotojai prie tokių eismo sąlygų pripranta.

Žiede – sudėtinga

Problemos, kad vairuotojai nemokėtų važiuoti būtent per tam tikras uostamiesčio sankryžas ar pan., A. Katkauskas sakė nematąs – jei kurioje nors vietoje avaringumas esąs ypač didelis, tiesiog žiūrima, ar nėra blogai organizuotas eismas.

Smūgių ne tik į priekyje važiuojančio automobilio galą, bet ir į šoną nemažai pasitaiko piko metu tose vietose, kur prieš sankryžas susidaro transporto priemonių spūstys, taip pat žiedinėse sankryžose. Persirikiuodami vairuotojai dažnai neįvertina saugaus atstumo arba skubėdami nepasuka galvos į šoną ir nepamato vadinamojoje mirties zonoje esančio kito automobilio.

Nepraleidžia „pagrindinių”

„Kiekvienas stengiasi būti pirmas”, – tokių avarijų priežastį įvardijo A. Katkauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai avarijų įvyksta, kai išvažiuojantieji iš šalutinio kelio nepraleidžia važiuojančiųjų pagrindiniu. Reikia įvertinti artėjančios transporto priemonės greitį ir nesitikėti, kad visi važiuoja tokiu greičiu, koks nustatytas, – pabrėžė pareigūnas.

„Įgūdžiai, kelio sąlygos ir pats žmogus – yra trys faktoriai. Jaunas žmogus įgūdžių dar neturi, tačiau norint išmokyti vairuoti turėtų būti tokie autodromai, kuriuose būtų sudarytos įvairios sąlygos – slidu, kelio vingiai, įvertintas sugebėjimas pasirinkti saugų greitį.

Galų gale, reikėtų ir psichologo sprendimo, ar žmogui galima suteikti teises. Dabar psichikos faktorius, deja, nėra vertinamas”, – sakė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Įvertinti saugų atstumą vairuotojams per sunku"

  1. Aha

    Na kada gi pagaliau suprasim,kad vairavimo mokyklos moko tik išlaikyti egzaminus.Reikėtų vistik deramai rengti vairuotojus,nes vairavimo mokyklose neskiriama dėmesio saugiam vairavimui.

Komentuoti: Aha Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.