Kol valdžia delsia imtis privačias mokyklas diskriminuojančio įstatymo pataisų, pastarosios dėl augančių ūkio išlaidų priverstos didinti įmokas už mokslą.
Vienos nevalstybinės mokyklos dėl augančių išlaidų mokestį už mokslą padidino dar žiemą, kitose mokėti brangiau teks nuo rugsėjo. O finansinė našta, be abejo, prislėgs tėvus, mokančius mokesčius į valstybės biudžetą.
Tokią šalies politiką atmesto Švietimo įstatymo pataisų projekto, siūlančio finansuoti visų mokyklų ūkines išlaidas, iniciatoriai vadina piliečių diskriminavimu ir neketina nuleisti rankų.
Skriaudžia tėvus
Uostamiesčio „Vaivorykštės tako” mokyklos ugdytinių tėvai už mokslą pusšimčiu litų daugiau moka jau nuo sausio mėnesio. Toks sprendimas, anot įstaigos vadovės Džiuljetos Gečienės, buvo priimtas ne siekiant didesnio pelno, o tiesiog norint išsilaikyti.
Maža to, jei valstybė nesusirūpins finansine parama privačioms ugdymo įstaigoms, mokestis už mokslą, pokalbininkės teigimu, čia augs ir ateityje.
„Mums patiems tenka išlaikyti pastatus, aptarnaujantį personalą, mokėti už komunalinius patarnavimus. Viskas brangsta, todėl neišvengiamai turi brangti ir mokestis už mokslą”, – aiškino vadovė.
Anot jos, tokia politika, kai privačių mokyklų ugdytinių tėvai priversti mokėti už tai, ką jų vaikai gautų valstybinėje mokykloje, nėra teisinga, juo labiau, kad čia mokosi ne tik pasiturinčių šeimų atžalos.
„Sutinku, kad turėtų būti primokama už geresnes ugdymo sąlygas, mažesnes klases, didesnį dėmesį vaikui ir saugumą, tačiau tai, kad ant tėvų pečių užkraunamas ir pastatų remontas, aplinkos tvarkymas, mokesčiai už komunalines paslaugas yra didelė skriauda mokesčius valstybei mokantiems žmonėms”, – savo poziciją dėstė D. Gečienė.
Mokestis augs
Kitos nevalstybinės uostamiesčio ugdymo įstaigos, „Universa Via” mokyklos ugdytinių tėvai už savo atžalų mokslą nuo šio rugsėjo mokės 60 litų brangiau. Pasak įstaigos vadovės Reginos Kontautienės, mokestis didinamas dėl 220 tūkst. litų vertės kapitalinio mokyklos remonto.
„Tai, kad mūsų ugdytinių tėvams teks mokėti už pastato remontą, nėra teisinga. Išeina, kad žmonės, pasirinkę privačias mokyklas, yra apkraunami dvigubais mokesčiai”, – sakė pokalbininkė.
Pasak jos, Švietimo įstatymo pataisos leistų sumažinti mokestį ir suteiktų daugiau galimybių rinktis mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Priešingu atveju, mokestis už mokslą po metų ar dvejų vėl augs.
Sudėti ginklų neketina
Nevalstybinių mokyklų situacija susirūpinę Seimo nariai, žiemą inicijavę Švietimo įstatymo pataisas, dabartinę valstybės politiką vadina piliečių diskriminavimu ir dar kartą sukryžiuoti ietis ketina rudens sesijos metu.
„Juk tiek valstybinių, tiek privačių mokyklų ugdytinių tėvai moka vienodus mokesčius valstybei. Kodėl tada skiriasi ugdymo įstaigų, kuriose mokosi jų atžalos, finansavimas?” – klausė seimūnė Dalia Teišerskytė.
Anot jos, visoje Europoje privačios mokyklos ir universitetai gauna didesnį ar mažesnį valstybės finansavimą ūkio išlaidoms. Tuo metu Lietuvoje baiminamasi, kad vienodos sąlygos valstybinėms ir nevalstybinėms įstaigoms sukels jų konkurenciją.
Tačiau tai, politikės nuomone, nėra blogai. Net mažesnes pajamas gaunančios šeimos galėtų laisvai rinktis ugdymo įstaigą. Savo ruožtu pastarosios būtų priverstos pasitempti.
„Privati mokykla turėtų būti atvira visiems šalies vaikams ugdymo įstaiga, kurioje už mokslą tėvai mokėtų pagal išgales. Ypač talentingų ar specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo finansavimą turėtų prisiimti valstybė”, – savo viziją dėstė seimūnė.
„Tai, kad ant tėvų pečių užkraunamas pastatų remontas, aplinkos tvarkymas, mokesčiai už komunalines paslaugas, yra didelė skriauda mokesčius valstybei mokantiems žmonėms”
Lietuvoje baiminamasi, kad vienodos sąlygos valstybinėms ir nevalstybinėms įstaigoms sukels jų konkurenciją