Įprasta, jog tėvai padeda vaikams, juk vaikui nuolat reikalinga pagalba, priežiūra, nepaisant kokio amžiaus jis yra. Tačiau neretai pasitaiko, kad pirmiausiai patiems tėvams reikia išspręsti savo problemas. Tik tada jie gali padėti vaikams.
Vaikai, gyvenantys smurtaujančioje aplinkoje, kur yra vartojami narkotikai ar alkoholis, dažnai išgyvena psichologines traumas. Jos gali tęstis visą gyvenimą. Net jei tėvų smurtas pasireiškė, kai vaikas buvo visai mažytis, psichologų teigimu, jis pasekmes gali justi ir suaugęs. Tikėtina, jog vaikai, kurie mato smurtą šeimoje, savosiose patys smurtaus. Be to, tyrimai rodo, kad jei tėvai vartoja narkotikus ar alkoholį, jų vaikai taip pat linkę tai daryti.
Tyrimai parodė, jog šeimoje, kur tėvai vienas prieš kitą griebiasi smurto, gyvenantys kūdikiai pasižymi prasta sveikata, miegu bei perdėtu verksmu. Taip pat jie gali išgyventi rimtas pasekmes, nes jų prisirišimas prie mamos būna suardytas. Miegojimo ir maitinimo rutina dažniausiai būna toli gražu ne normali. Mama, nuolat bijodama vyro, gali nebesusitvarkyti su išgyvenamu stresu ir kūdikio poreikiais. Be abejo, vaikas jaus smurtą ir tai gali turėti ilgalaikes pasekmes.
Pasak specialistų, pirmaisiais gyvenimo metais vaikai pradeda mokytis emocijų bendraujant svarbos. Jie ieško ženklų savo maitintojų bendravime ir stengiasi atpažinti emocijas.
Smurtą šeimoje matantys ropliukai jau turi bendravimo problemų – perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi, bėdos darželyje, socialinės problemos, pavyzdžiui, smūgiavimas bendraamžiams, kandžiojimasis ar amžini kivirčai su kitais.
Ikimokyklinukai dažniausiai linkę manyti, kad viskas sukasi apie juos ir kad jie dėl visko kalti. Jei jie mato smurtą, mano, kad tai įvyko per juos. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad ikimokyklinio amžiaus berniukai labiausiai linkę elgtis agresyviai.
Pradinukai pradeda įsisąmoninti, kad smurtas – tai būdas problemoms tarp žmonių spręsti. Jiems dažnai nesiseka mokykloje, o mergaitės šiame amžiaus periode labiausiai linkusios į depresiją bei agresiją.
Paaugliai smurtą mato kaip savo tėvų problemą ir auką suvokia kaip atsakingą už visa tai. Besitęsiantys konfliktai tarp tėvų turi gilias pasekmes paauglio vystymuisi ir tolesniam jo elgesiui, netgi nusikalstamam.
Situacija: Mane iškvietė į mokyklą dukters mokytoja. Kai ji pataisė dukrą, ši į mokytoją metė vadovėlį ir išbėgo iš klasės. Jos pasiaiškinimas buvo: tai niekam nerūpi – kodėl man turi rūpėti? Privalau sutikti: mano žmona turi problemų dėl alkoholio. Aš namie būnu retai, stengiuosi vengti chaoso. Suprantu, kad tai rimta. Ką man dabar daryti?
Pirmas žingsnis – teigia psichologai, pripažinti, kad jūsų vaiką veikia santuokinio alkoholio vartojimas. Alkoholį ar narkotikus vartojantys tėvai dažniausiai yra užgulti savo pačių problemų. Jie gali nepasirūpinti valgiu, nedirbti namų ruošos darbų, gali nesirūpinti savo vaikų namų darbais. Jų nuotaika dažnai žeidžia kitus šeimos narius. Šeimos narių vaidmenys gali sumišti – vaikai pradeda rūpintis tėvais.
Vaikai tokiose šeimose jaučiasi atstumti ir vieniši, su niekuo negalintys pasikalbėti. Jų nuoskauda ir pyktis gali vesti iki depresijos, jie patys gali pradėti vartoti narkotikus ar smurtauti. Kartais vaikai siekia atkreipti kitų dėmesį, vagiliaudami parduotuvėse arba kitaip nusikalsdami.
Tad ką šioje situacijoje galite padaryti jūs? Pirmiausiai, vaikai neturėtų jaustis vieniši ir palikti likimo valiai. Taip pat jie neturi būti tais, kurie rūpinasi savo tėvais. Aiškiai leiskite vaikams suprasti, kad jūs prisiimate šią atsakomybę ir kad jūs mylite savo atžalą. Vaikas taip pat turi žinoti, kad jūs žinote apie santuokinio problemas. Kalbėkitės su vaiku apie jo jausmus. Galiausiai, turite padėti sutuoktiniui išsikapstyti iš problemos.
Itin svarbu, jog smurtą namie matančiam vaikui būtų suteikta pagalba, o jis nesijaustų vienišas ir bejėgis. Tokią pagalbą teikiančios Vaikų linijos psichologės Jurgitos Valiukevičiūtės teigimu, pasitaiko įvairių situacijų, kai į liniją skambina vaikai, kurių tėvai smurtauja prieš vaiką ar mušasi tarpusavyje. Apie dešimtadalį skambučių, kurių metu buvo kalbama apie tam tikrus sunkumus, vaikai pasakojo apie sunkumus, kylančius šeimoje.
Pasak psichologės J. Valiukevičiūtės, smurtą šeimoje stebintis vaikas, stipriai dėl to išgyvena – ir nerimą, ir baimę, ir kaltę, ir gėdą. Toks vaikas trokšta pakeisti šeimoje susidariusią situaciją. Visų pirma, šiems vaikams reikalingas supratimas, palaikymas, išklausymas. Kartu su vaiku labai svarbu aptarti jo kaltės temą – neretai vaikai įsivaizduoja, kad yra kalti dėl netinkamo tėvų elgesio, kad jie turėtų ką nors padaryti, kad situacija pasikeistų. Labai svarbu su vaiku kalbėti apie tai, kad netinkamas tėvų elgesys yra jų pačių pasirinkimas, kad vaiko pastangos ir noras pakeisti situaciją yra labai svarbus, tačiau realūs pasikeitimai galimi, tik tėvams patiems panorėjus keisti situaciją.
Padėti smurtaujančioje šeimoje gali ir kiti žmonės. Pirmoji aplinkinių pagalba – pastebėjimas, kad vaikas išgyvena sunkumus, su kuriais jam sunku susitvarkyti. „Paprastai vaikai įvairiais būdais parodo, kad jiems sunku, kad jie šeimoje susiduria su tam tikrais sunkumais, – tikina psichologė, – Todėl svarbu pastebėti vaiko elgesį, emocijas, kuriomis jis atskleidžia išgyvenamus sunkumus. Aplinkiniai galėtų padėti vaikui surasti išeitį iš tos situacijos.”
Paguodą vaikučiai randa ir skambindami į nemokamą psichologinės pagalbos liniją.”Vaikų linija yra ta vieta, kurioje vaikai gali anonimiškai papasakoti apie tai, kas vyksta jų šeimoje, išsipasakoti, išlieti susikaupusius jausmus ir emocijas, gauti palaikymą, supratimą, – pasakoja Vaiko linijos psichologė, – Kartu su konsultantu vaikas gali aptarti, kokia konkrečioje situacijoje yra jo atsakomybė, kiek realiai pats vaikas gali pakeisti situaciją, kaip jis gali reaguoti situacijose, kai tėvai smurtauja, kur galėtų bandyti kreiptis pagalbos. ”