Libane tvyrant įtampai sekmadienį vyksta papildomi rinkimai į parlamentą, kurių metu turi būti išrinkti atstovai į dviejų nužudytų deputatų iš antisiriškos koalicijos vietas.
Rinkimai laikomi reikšmingais, nes rudenį vyksiančių prezidento rinkimų išvakarėse jie parodys, kokia šalies susiskaldžiusių krikščionių politinė jėga turi daugiau galimybių pretenduoti į šį krikščionims priklausantį postą.
Balsavimas Beirute ir Metno kalnuose, krikščioniškame regione į šiaurės rytus nuo sostinės, prasidėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir vyks iki 18 val. vietos laiku.
Šalies sostinės Beiruto vakarinės rinkimų apygardos deputatas sunitas Walidas Eido (Validas Idas) birželio 13 dieną tapo sprogimo auka. Šiame rajone daugiausia gyvena musulmonai sunitai, ir pagrindiniu pretendentu užimti laisvą vietą laikomas valdančiajai koalicijai priklausantis Mohammedas al-Aminas Itani (Mohammedas Aminas Itanis).
Metno rajone į šiaurės rytus nuo Beiruto renkamas deputatas, pakeisiantis pramonės ministrą Pierre’ą Gemayelį (Pjerą Žmajelį), nušautą pernai lapkričio 23 dieną.
Dėl abiejų deputatų mirties Libano valdančioji koalicija kaltina kaimyninę Siriją, kuri faktiškai jau daug metų kontroliuoja šalies politiką. Koalicija į valdžią atėjo 2005 metais, kilus pasipiktinimui tuometinio ministro pirmininko Rafiko al Hariri (Rafiko Haririo) nužudymu, dėl kurio irgi buvo apkaltintas Damaskas.
Metne daugiausia gyvena krikščionys, bet jų bendruomenė susiskaldžiusi. Dalis krikščionių palaiko Pierre’o Gemayelio tėvą – buvusį šalies prezidentą Aminą Gemayelį (Aminą Žmajelį), kuris laikomas realiu kandidatu į šalies vadovo postą, lapkritį tapsiantį vakansiniu.
„Šis mūšis turi užbaigti kovą dėl Libano suverenumo, patvirtinti „kedrų revoliuciją” ir atverti galimybes įgyvendinti sukilimo už nepriklausomybę tikslus”, – sakė A.Gemayelis, kalbėdamas apie masinius gatvės protestus, privertusius Siriją po 29 metų išvesti iš Libano savo armiją.
„Aš atėjau pabalsuoti už Amineą Gemayelį, nes nenoriu, kad jo kraujas būtų pralietas bergždžiai, – sakė 77 metų Nuhadas Dagheras (Nuhadas Dageras). – Taip pat noriu, kad Gemayeliui atitektų lyderystės krikščionims vaidmuo”
Kita dalis remia Michelio Aouno (Mišelio Auno) Laisvąjį patriotinį judėjimą, priskiriamą prosiriškajai stovyklai. M.Aounas taip pat laikomas pretendentu į prezidento postą; Metne jo judėjimas iškėlė kandidatą daktarą Camille’į Khoury (Kamilį Churį).
„Pagrindinis mūsų tikslas yra dalyvavimas (vyriausybėje). Mes tiesiame ranką visiems libaniečiams, siekdami atstatyti Libaną ir ištraukti jį iš baisios krizės”, – sakė A.Gemayelio oponentas C.Khoury.
Ir M.Aounas, ir A.Gemayelis turi formalią teisę tapti prezidentu, nes abu jie – krikščionys maronitai. Pagal Libano konstituciją tai būtina sąlyga: prezidentu gali būti tik maronitas, ministru pirmininku – sunitas, parlamento pirmininku – šiitas.
Parlamentas prezidentą renka paprastąja balsų dauguma. Valdančioji koalicija parlamente turi paprastąją daugumą, bet kad balsavimas įvyktų, būtinas dviejų trečdalių balsų kvorumas, kurio neįmanoma užsitikrinti opozicijai nedalyvaujant.
Opozicija, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina islamo šiitų judėjimas „Hizbollah”, iš vyriausybės pasitraukė 2006 metais ir boikotuoja parlamento posėdžius, reikalaudamas veto teisės kabineto sprendimams.
M.Aounui suartėjus su „Hizbollah”, jo populiarumas krikščionių bendruomenėje sumažėjo. 2005 metų rinkimuose jo judėjimas Metno apygardoje laimėjo didele persvara.
Savaitę prieš rinkimus Metne vyko A.Gemayelio ir M.Aouno šalininkų susirėmimai, todėl balsavimo dieną imtasi papildomų saugumo priemonių.
Papildomus rinkimus abiejose apygardose komplikuoja ir tai, kad ministras pirmininkas Fouadas Siniora (Fuadas Siniora) juos paskelbė be tokiais atvejais reikalingo prezidento Emile’io Lahoudo (Emilio Lahudo) ir parlamento pirmininko Nabiho Berri (Nabiho Berio) sutikimo.
Ir prezidentas, ir parlamento pirmininkas linksta į „Hizbollah” vadovaujamą opoziciją, N.Berri sakė pripažinsiąs papildomų rinkimų rezultatus.
Padėtį šalyje aštrina ir tai, kad Šiaurės Libane jau vienuoliktą savaitę tęsiasi susirėmimai tarp Libano armijos ir „al-Qaeda” įkvėptų kovotojų islamistų. Per šį konfliktą jau žuvo 258 žmonės, tarp jų 132 kariai.