Laikui bėgant, Lietuvoje pasikeitė žemės naudotojų struktūra ir žemės naudojimo pobūdis, žemės ūkio augalų veislės ir jų auginimo technologijos, dirvų melioracinė būklė. Pasikeitus dirvų tręšimo ir kalkinimo intensyvumui, pasikeitė dirvožemių agrocheminės savybės. Ankstesni žemės našumo vertinimai, atlikti remiantis senąja dirvožemių klasifikacija, nebeatitinka naujosios dirvožemių klasifikacijos ir ES standartų.
2007 m. liepos 31 d. patvirtinta nauja Žemės našumo vertinimo metodika. Žemės našumo vertinimo duomenų bazės tvarkytoju paskirtas VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Jam pavesta parengti žemės našumui vertinti reikalingų duomenų bazių kūrimo ir žemės našumo vertinimo duomenų atnaujinimo programos 2008-2011 metams projektą.
Žemės našumo vertinimo duomenys, nustatyti pagal Žemės našumo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 92, bus taikomi tol, kol bus atnaujinti pagal patvirtintą naująją metodiką.
Bendrosios nuostatos
Naujoji Žemės našumo vertinimo metodika skirta žemės ūkio paskirties teritorijų žemės ūkio naudmenų gamtinių ir ūkinių savybių detaliam įvertinimui visuose Lietuvos Respublikos administraciniuose vienetuose, panaudojant dirvožemio ir naujausių agrocheminių savybių tyrimų, žemių melioracinės būklės 2006 m. inventorizacijos duomenų bazes bei naujausią kartografinę medžiagą. Pagal šią metodiką žemės našumas vertinamas naudojant specializuotą programinę įrangą.
Žemės našumo vertinimo duomenys kaupiami Žemės našumo vertinimo duomenų bazėje. Naudojantis šia baze, duomenys gali būti pateikiami lentelėse (žiniaraščiuose) arba žemės našumo vertinimo žemėlapiuose. Žemės našumo vertinimo suvestiniai duomenys gali būti Lietuvos Respublikos teritorijos, administracinių vienetų (apskričių, savivaldybių) teritorijos, seniūnijų teritorijos, kontrolinių žemės sklypų, žemės naudotojų žemės sklypų ir kitų vertinamų teritorijų.
Žemės našumo vertinimo duomenys naudotini žemės racionalaus naudojimo ir apsaugos tikslams, žemės ūkio veiklos ir melioracijos darbų reguliavimui, žemės naudojimo valstybinei kontrolei, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimui, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM atliekamam valstybės biudžeto lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo reguliavimui bei kontrolei ir kitiems tikslams, kuriems reikalinga informacija apie žemės ūkines savybes.