Kas tas gerasis žmogus, kuris patarė Artūrui Zuokui nedaryti Rolando Pakso klaidos ir nesilaikyti įsikibus į kėdę, kuri dar prieš metus tapo jo gėdos stulpu?
Pats ponas Artūras tikrai nebūtų taip sugalvojęs. Per daug įsipareigojimų, per daug skolų ir per mažai gebėjimų jas grąžinti normaliai, t.y. sąžiningu darbu.
Tačiau atsistatydinti, ir nedelsiant, jam tiesiog būtina. Kitą kartą gali nebūti tokios palankios progos – prisidengti „abonento” gėdą Viktoro Uspaskicho nuodėmėmis.
Planas, įtikima, yra toks: atsistatydinti palikus vietoje savęs antrininką. Pavyzdžiui, vicemerą Algimantą Vakariną, kuris ir taip pasirašė daugelį dokumentų, už kuriuos „Rubikon” juodasis buhalteris atsilygino „abonentui”.
Atsistatydinęs A. Zuokas turėtų kelioms savaitėms „gulti ant dugno”, o jo advokatas Algis Čaplikas – priešingai, turėtų kiekviena proga pabrėžti A. Zuoko auką Lietuvos skaidrinimui ir išvadavimui iš Rusiško caro gniaužtų.
Tai turėtų tęstis tol, kol apsiašarotų pats prezidentas, kuris, anot A. Čapliko, paaukojo „savo krikštasūnio tėvą dėl rusiško caro”. Įsiklausykite į tuos žodžius: kalba politikas, o žodžiai tai mafijiniai…
Stresas visus veikia skirtingai. Gal A. Čaplikas iš baimės pradeda nevalingai sakyti tiesą? Mes mafija, mes mafija, mes mafija… Nederėtų dėl to iš politiko šaipytis. Reikia užjausti.
Kalbėti reikėtų kitaip – santūriau, tačiau daug ir kiekviena proga. Jeigu liberalų balsai nutils nors minutei, jos užteks, kad publika susiprotėtų, kas iš tiesų vyksta. A. Zuokas traukiasi, nes Andrius Janukonis išėjo ieškoti naujo „abonento”. Išdavė. Nuėjo pas Uspaskichą ir prišnekėjo visokių bjaurysčių apie A. Zuoką. O tiems, kurie yra nors kiek informuoti apie A. Zuoko ir A. Janukonio bylą, turėtų būti aišku, kad jiedu vienas be kito tiesiog neegzistuoja. Beveik kaip galvomis suaugę dvyniai. Vaizdelis nekoks.
Kitas žingsnis po atsistatydinimo ir žaizdų išsilaižymo turėtų būti sugrįžimas. Esant tokios prastos reputacijos, ši dalis yra pati sudėtingiausia. A. Zuoko įvaizdžio puoselėtojams reikės ne juokais padirbėti.
Pirmas pranešimas apie sugrįžimą neturėtų turėti nieko bendra su politika. Pavyzdžiui: „Vakar A. Zuokas iš degančių senelių namų vienas pats ant rankų išnešė visus jo gyventojus”. Ir nuotrauka: „Po gelbėjimo operacijos viena išgyvenusi Anelė P. dėkoja savo išgelbėtojui”. Po to galima būtų kam nors (geriausia – vaikui) paaukoti kurį nors savo organą. Tik jokias būdais ne „angelišką veidą” (čia iš pokalbio su A. Janukoniu), nes jo dar prireiks pačiam.
Antras sugrįžtuvių etapas turėtų būti pažymėtas vieša vienatve ir filosofiniais apmąstymais. A. Zuokas turėtų kokį pusmetį žvejoti prie tvenkinio (to, prie kurio ne savo noru žvejojo „vaiduoklis”) ir gana aptakiai, kaip koks politinis karo veteranas, komentuoti politinius procesus. Na, ką nors apie politinės kovos žiaurumą, sulėtėjusį sostinės dangoraižių dygimą ir t.t. Ir tik tada kažkur iš už krūmų turėtų pasigirsti iš pradžių vos girdimas, bet ilgainiui stiprėjantis balsas: „Zuokai, grįžk, Zuokai, grįžk…” A. Zuokui reikėtų dar pasilaužyti, o po to pamėginti.
Tačiau iškart įspėju – bus nelengva. Grįžti mėgins A. Zuokas, o kalbės tik apie „abonentą”. Tas „abonentas” jį iki mirties lydės it koks šešėlis.
Na, o kol kas gerasis patarėjas, įtikinęs A. Zuoką prašnekti apie atsistatydinimą, turėtų dar prikalbinti jį neprarasti saiko, t.y. nekalbėti apie moralę, skaidrumą, „nepatogius klausimus” ir pan. Arba juos sakydamas A. Zuokas vienoje rankoje turėtų laikyti ritinėli tualetinio popieriaus, o kitoje – žvakę.
A. Zuoko įvaizdis yra taip pasibjaurėtinai sužalotas pabėgimo į Varšuvą, intymių politinių-finansinių santykių su A. Janukoniu, „vaiduoklio”, plaukiančio Nerimi žemyn ir pilvu aukštyn, kad jo nepataisys ne tik nauja propagandinių dūmų uždanga, bet ir atsistatydinimas. Tik nuoširdi atgaila. Tačiau ir šiuo atveju yra rizikos, kad atgaila bus suprasta kaip nuoširdus prisipažinimas. O tai jau – Baudžiamasis kodeksas.
Atsistatydinti nedelsiant A. Zuokui tiesiog būtina – kitą kartą gali nebūti tokios palankios progos prisidengti „abonento” gėdą V. Uspaskicho nuodėmėmis.
Rūta Grinevičiūtė