„Lietuvos” kino teatro gynėjai Seimo pirmininkui skundžiasi, jog pastatą įsigiję verslininkai jiems keršija teismais

Visuomenės atstovų grupė, kuriai nepatinka kino teatro „Lietuva” Vilniaus centre privatizavimas ir ketinimai jo vietoje statyti butus, skundžiasi Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, jog verslininkai keršija jiems už „visuomenės intereso gynimą”.

Ketvirtadienį Seime lankęsi visuomenininkai teigia, jog tokiu būdu bandoma ne tik jiems, bet ir visai visuomenei pranešti, jog ginant viešąjį interesą negalima trukdyti stambiems verslininkams siekti savo tikslų.

Kino teatro pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai” teismui pateikė 200 tūkst. civilinį ieškinį keturiems protestuotojams prieš bendrovės verslo planus.

Verslininkai prašo padengti jiems visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą.

„Piliečiai, gynę teatrą nuo privatizacijos ir sklypo atidavimo privačiam investuotojui, aktyviai dalyvavo buvusio teatro teritorijos detaliojo plano rengime, negavo atsakymų iš Vilniaus apskrities viršininko, todėl vėliau patvirtintą detalųjį planą skundė teismui. O dabar verslininkai skundžia piliečius, taip juos persekioja. Joks žmogus neturi būti persekiojamas dėl savo Konstitucijoje užtikrintų teisių vykdymo”, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo visuomenininkų advokatas Giedrius Baranauskas.

Vilniečiai, mėginę sutrukdyti „Lietuvos” kino teatro uždarymui, skundžiasi, jog prasidėjus verslininkų „kerštui” nesulaukė valdžios dėmesio.

„Dėmesio beveik nesulaukėme iš valdžios, nesulaukėme ir verslininkų poelgio įvertinimų, tikimės, jog vizitas pas Seimo pirmininką padės”, – kalbėjo verslininkų apskųstas vilnietis Gediminas Urbonas.

Seimo pirmininkas V.Muntianas pažadėjo jog Audito komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas peržiūrės, ar kino teatro teritorijos detalusis planas, pagal kurį verslininkams leista statyti gyvenamuosius butus, buvo patvirtintas skaidriai.

„Noriu pasidžiaugti, jog visuomenė taip aktyviai reiškiasi, ir atitinkami komitetai peržiūrės, ar detalusis planas buvo patvirtintas pagal įstatymus ir skaidriai”, – ketvirtadienį kalbėjo V.Muntianas.

Tuo pačiu jis pripažino, jog teisinių priemonių prieš visuomenininkus ėmęsi verslininkai elgėsi pagal įstatymus, o jų moralės V.Muntianas vertinti nesiryžo.

„Pagal įstatymus verslininkai galėjo duoti ieškinį civilinį, todėl niekam nenusižengta”, – patikino V.Muntianas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželį atmetė keturių vilniečių skundą dėl detaliojo plano patvirtinimo buvusio „Lietuvos” kino teatro teritorijoje.

Tačiau vilniečiai Tomas Jakučionis, Vytautas Damaševičius, Jūratė Markevičienė ir Gediminas Urbonas sprendimą dabar apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismui vilniečiai skundžia Vilniaus apskrities viršininko administraciją (VAVA) dėl sprendimo, patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Jie teismui aiškina, esą detaliojo plano sąlygos išduotos be teisėto pagrindo, neapibrėžiant paveldosaugos reikalavimų, nebuvo parengti žemėvaldų planai ir privalomas laikinasis apsaugos reglamentas, nepaisyta viešojo intereso ir svarbos visuomenei.

Pareiškėjų teigimu, VAVA, neišnagrinėjusi detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktams, neteisėtai ir nepagrįstai išdavė teigiamą patikrinimo išvadą dėl šio plano tvirtinimo, nors pagal įstatymus turėjo ginti viešąjį interesą.

Bendrovė „Rojaus apartamentai”, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad pareiškėjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų VAVA nepažeidė, todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti VAVA sprendimą dėl sklypo Pylimo gatvėje 17 detaliojo plano nėra teisėtas ir pagrįstas.

„Lietuvos” kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais – tuometinė „Turto vystymo grupė”, priklausiusi konsorciumui „NDX Development”, kuris buvo „Vilniaus prekybos” grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. „Lietuvos” kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.

2005 m. iš „Vilniaus prekybos” pastatą įsigijo įmonė „Rojaus apartamentai”, kuri iki 2008 – ųjų pabaigos ketina pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.

Siekdamai išsaugoti kino teatrą, peticiją pasirašė 7000 piliečių.

Peticijoje reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos” kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.

Tačiau peticija, kurioje prašoma buvusiam „Lietuvos” kino teatrui suteikti nacionalinės svarbos statusą, įvardyta kaip neturinti teisinio pagrindo. Tai nusprendė sausio pabaigoje posėdžiavusi Vyriausybės Peticijų komisija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.