Pirmosios pasaulio raketės draugijoje vienuolika dienų praleidusius lietuvius pribloškė teniso garsenybės paprastumas.
Septyniolikmetis Ričardas Berankis ir jo treneris Remigijus Balžekas užvakar grįžo iš treniruočių stovyklos Dubajuje, kur viešėjo garsiojo Šveicarijos tenisininko Roger Federerio kvietimu.
Grįžę iš Jungtinių Arabų Emyratų lietuviai tikino, kad įspūdžiai dar turi susigulėti – tiek daug patirta, kad sunku iškart viską sudėlioti į stalčiukus.
Tegul kalba treneris
Ričardo Berankio pirmieji žodžiai grįžus į Lietuvą: „Viskas buvo fantastiška. Labai įspūdinga. Roger labai draugiškas žmogus. Toks paprastas paprastas. Bet geriau tegul viską papasakoja treneris.”
Taigi iš Dubajaus parsivežtais karštais įspūdžiais antradienį Vilniaus oro uoste su „Lietuvos žiniomis” pasidalijo Remigijus BALŽEKAS. O šalia stovėjęs Ričardas susidomėjęs klausėsi trenerio,tarsi šis pasakotų intriguojančio filmo siužetą. Kad to filmo herojus – ir R.Berankis, išduodavo jo reakcija po kurio nors papasakoto epizodo – šypsodamasis Ričardas pritardavo treneriui linksėdamas galva.
Įtampa slūgo pamažu
– Kaip susipažinote su Roger Federeriu?
– Kai Dubajuje pirmą sykį drebančiom rankom atėjome į teniso aikštelę, kur jis tuo metu jau treniravosi, spėliojome, kaip čia dabar bus. O Roger priėjo ir sako: sveiki, vyrai. Lyg būtume seniai pažįstami. Įtampa pradingo. Pasakė, kad nuo rytojaus kartu žaisime.
– Tą dieną grįžote nieko nepešę?
– Pirmą dieną Ričardas treniravosi su Roger dvejetų partneriu – irgi šveicaru Yves’u Allegro, jam šį mėnesį sukaks 29-eri. Ir dar vienas žaidėjas dalyvavo Federerio treniruočių stovykloje – devyniolikmetis amerikietis Jesse’as Levines’as.
Jei Rička (taip R.Balžekas vadina savo auklėtinį) būtų buvęs vienas, tikrai nepatemptų tokių krūvių. Federeris yra toks stiprus, jog atrodo, kad jis atvykęs iš kitos planetos.
Kai jis su Ričardu žaisdavo rezultatui, Federeris dažniausiai laimėdavo 6:4, 7:5. Ne paslaptis, jog šveicaras galėdavo laimėti prieš Ričardą „sausu” rezultatu, tačiau jis per treniruotę sau keldavo konkrečias užduotis – „šlifuodavo” vieną ar kitą smūgį. Taigi dirbo savo darbą, o mes savo. Beje, Federeris labai sunkiai priimdavo Ričkos padavimą – kamuoliukas lėkdavo apie 220 km/h. Tai mums abiem labai patiko.
Vis dėlto pirmosios treniruotės su Federeriu buvo truputį nejaukios – reikėjo įprasti prie to, kad žaidi su pirmąja pasaulio rakete. Atrodo, muši kamuolį kaip visada, bet kai pakėlęs akis kitoje tinklo pusėje pamatai Federerį… Suklysdavai lygioje vietoje. Ar anksčiau būtume išdrįsę pagalvoti, kad beveik dvi savaites praleisime Federerio draugijoje? Tad jaudulys buvo. Bet vėliau jis praėjo.
– Kaip atrodė jūsų diena Dubajuje?
– Dieną būdavo karšta – apie 45 laipsnius. Tad iš ryto eidavome į treniruoklių salę, po to pažaisdavome tenisą kokias 45 minutes. Paskui pavalgydavome. Pailsėdavome. O tada – į teniso treniruotę, kuri trukdavo keturias su puse valandos. Buvo nežmoniški krūviai. Po treniruotės Rička nusivilkęs marškinėlius kasdien išgręždavo po dvi stiklines prakaito. Su Federeriu jis žaisdavo vienas arba dviese maždaug tris valandas, likusias pusantros treniruodavosi su kitu šveicaru arba amerikiečiu. Dubajuje vyko aukščiausios kokybės treniruotės.
– Kaip apibūdintumėte vienuolika dienų Federerio draugijoje?
– Šis turas mums neįkainojamas. Ir bendravome su Federeriu labai daug, ir kartu treniravomės, ir su jo fizinio rengimo treneriu daug kalbėjomės. Roger kiekvieną dieną atvažiuodavo į viešbutį mūsų pasiimti, paskui parveždavo atgal.
Prabanga prabangai nelygu
– Gyvenote skirtingose vietose?
– Mus apgyvendino penkių žvaigždučių viešbutyje „Mina Seyahi”, o Federeris Dubajuje turi 250 kvadratinių metrų apartamentus. Roger sakė, kad per metus ten jis praleidžia apie penkis mėnesius, nes Dubajuje labai gerai jaučiasi.
Mums irgi buvo sudarytos idealios sąlygos. Taip dar nesame gyvenę. Vien mes Federeriui kainavome per 30 tūkstančių litų. Kiti du jo treniruočių partneriai (minėti šveicaras ir amerikieitis – aut. past.) dar tiek pat atsiėjo. Bet, manau, pirmajai pasaulio raketei tai nėra labai dideli pinigai.
– Gal teko lankytis prabangiausiame pasaulyje viešbutyje „Burj Al Arab”?
– Ant to viešbučio stogo įrengta teniso aikštelė, kurioje Federeris yra žaidęs su kita teniso legenda amerikiečiu Andre Agassi. Tas viešbutis, beje, yra septynių žvaigždučių – vienintelis toks pasaulyje. Mums pasisekė – su Roger buvome ten nuvykę papietauti. Tokioje prabangoje skendėjome pirmą kartą…
– Kas labiausiai pribloškė?
– Tikrai ne pietūs. Tiesiog visa aplinka, žmonės, aptarnavimas. Net neįmanoma to papasakoti. Būdami viešbutyje matėme, kaip aplink viešbutį Arabų jūroje kyla vis naujos dirbtinės salos su prabangiais namais. Viskas atrodė taip nerealu. Net juokinga, kai grįžę iš „Burj Al Arab” savo penkių žvaigždučių viešbutyje pasijutome kaip bendrabutyje.
Tarp savų – atsiveria
– Ar per treniruotes iš geriausio pasaulyje tenisininko sulaukdavote naudingų patarimų ar pastabų?
– Treniruotėse per atokvėpio minutes mes tiesiog diskutuodavome, ką Ričkai reikėtų patobulinti, ką jis daro ne taip. Arba Federeris prisimindavo, kaip jis dirbdavo būdamas Ričardo amžiaus. Viską, ką jis mums sakė, dėjomės į galvas.
– Iš šalies Federeris atrodo labai nekalbus, uždaras.
– Toks ir yra žmonėse. Jam reikia privatumo. O savoje kompanijoje jis daug šmaikštauja, daug šneka, daug juokiasi. Jau vien važiuodami iš viešbučio į aikštelę ir atgal tiek daug ir smagiai su juo pasikalbėdavome. Jis net prisiminė, kaip prieš dvylika metų yra lošęs mačą su mano Aivaru (R.Balžeko sūnus Aivaras 2005 metų spalio mėnesį žuvo autoavarijoje JAV – aut. past.). Jis turi puikią atmintį – atsimena visus mačus ir visus varžovus. Apskritai negaliu nieko bloga apie jį pasakyti. Roger toks paprastas, kad mūsų tariamoms žvaigždėms vertėtų iš jo pasimokyti kuklumo ir gero tono.
– Ar nuolat Federerį lydinti draugė Miroslava Vavrinec Dubajuje irgi buvo su juo?
– Taip, Mirka visur su juo. Labai šauni moteris, jie su Federeriu gražiai sutaria. Ir mes su ja labai maloniai ir šiltai bendravome. Beje, anksčiau Mirka buvo geriausių pasaulio tenisininkių penkiasdešimtuke. (29-erių M.Vavrinec gimė Slovakijoje, o būdama dvejų metukų su tėvais emigravo į Šveicariją. Su Roger ji susipažino 2000-aisiais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, ten jie abu atstovavo Šveicarijai. 2002 metais patyrusi pėdos traumą M.Vavrinec pasitraukė iš didžiojo teniso – aut. past.)
Psichologo nereikia
– Kaip atrodo Federerio komanda?
– Jo fizinio rengimo treneris kartu važiuoja į keturis penkis didžiausius turnyrus. Be to, maždaug tris kartus per metus surengia trijų savaičių fizinio rengimo treniruočių pratybas. O nuolat su Federeriu būna keli treniruočių partneriai.
– Psichologo jis neturi?
– Jam nebereikia tokių patarėjų. Beje, keista buvo matyti jį geriantį Coca Colą. Ir valgiui nelabai išrankus. Be to, jis skundėsi tingįs masažuotis ir sakė, kad tempimus kartais pabosta daryti. Tai normalus paprastas žmogus. Bet jo valia – geležinė. Neįtikėtina, kaip jis kasdien sugeba nežmonišku tempu žaisti net puspenktos valandos su trimis vienas kitą vis pakeičiančiais treniruočių partneriais.
Tėvų rūpesčiai, svajonės ir silpnybės
Ričardo tėvai Jelena ir Genagijus Berankiai santūriai vertina sūnaus sėkmę. Žinoma, jie džiaugiasi. Ir yra laimingi, kad sūnus gerai žaidžia, kad jis daug pamato, kad jau tapo pastebimas. Tačiau puikiai besidėliojančios jo karjeros nepervertina.
Vilniaus oro uoste lūkuriuodami iš Dubajaus parskrendančio Ričardo jie apgailestavo, kad abu vaikai taip greitai užaugo. Ir kiekvienas jau eina savu keliu. O Vilniuje gyvenantys tėvai nuolat laukia. Iš ilgai trunkančių kelionių parskrendančio Ričardo. Jo vyresniosios sesers Linos, grįžtančios iš Olandijoje arba Belgijoje pasibaigusių moterų teniso lygos varžybų (beje, Lina ne tik žaidžia tenisą – ji dažnai teisėjauja, be to, Vilniuje ji dirba trenere „Teniso pasaulyje”).
Genadijus prisipažino, kad labiausiai jie su žmona laukia, kad Lina padovanotų jiems anūką. Būtų taip smagu kartu auginti mažą žmogutį. Tačiau Genadijus turi vieną silpnybę – futbolą. Jis iki šiol kiekvieną savaitgalį su draugais gainioja kamuolį. Ir, žinoma, kartu su Jelena stengiasi pamatyti visas varžybas, kuriose žaidžia jų vaikai.