Girto darbdavio nušauta Ingos svajonė

Vakar 17.40 val. Vilniaus oro uoste iš Kopenhagos nusileidęs lėktuvas į gimtinę sugrąžino ir dviejų JAV nužudytų lietuvių pelenus. Urnas su 25 metų Ingos Bandzevičiūtės-Contreras ir 28 metų Martyno Simokaičio palaikais pargabeno Martyno draugės mama, nes ji vienintelė turėjo galiojančią JAV vizą.

„Moteris mums labai labai pagelbėjo, net neįsivaizduoju, ką būtų tekę daryti”, – LŽ kalbėjo šalia Kauno, Ramučiuose gyvenanti nužudytosios Ingos Bandzevičiūtės motina Regina Bandzevičienė. Skausmą sunkiai tramdanti jauna moteris sutiko pasikalbėti su LŽ žurnalistu apie šeimą užklupusią tragediją:

„Praėjusio ketvirtadienio naktį, 3 valandą 25 minutės, suskambo telefonas. Pakėliau ragelį ir išgirdau Ingos draugo Giedriaus balsą. Jis sako, kad čia įvyko susišaudymas ir Ingą nušovė. Sakau, ką tu čia dabar, baik taip juokauti, o jis ir sako, kad nejuokauja, kad tikrai. Daugiau nieko nebeprisimenu”, – tyliai pasakoja R.Bandzevičienė. Šiandien moteris tvirtina niekada negalėsianti susitaikyti su netektimi. „Dar laukia krūva biurokratinių dalykų, sako, reikia išversti visus dokumentus, mirties liudijimą iš anglų kalbos. Dieve, ar mums tai svarbiausia dabar? Nejaugi tuo nėra kam pasirūpinti?” – sielojosi motina. Jos teigimu, visa šeima dabar rengiasi laidotuvėms.

„Bandysime pašarvoti Ingą Šv. Antano bažnyčioje Kaune, o šeštadienį palaidoti Karmėlavos kapinėse”, – atsiduso moteris. Beje, sekmadienį Jungtinėse Valstijose, Atlantoje, už Ingą ir Martyną kunigas aukos gedulingas mišias.”

Ar tragediją galima numatyti?

Niekas tokios tragedijos negalėjo laukti. „Ingai ten nebuvo gerai. Pas tą R.Milinavičių ji dirbo metus, ir, kaip pati pasakojo, darbdavys vis nemokėjo pinigų, vis turėjo bėdų. Tai ji ten vos ne į skolas įlindo, o juk gyveno viena, su vyru gyvenimas nepavyko, tai vienai teko ir buto nuoma, ir kitos išlaidos. Bet ji gal gailėjo tos šeimos… Rolandas turėjo problemų dėl alkoholio. Ir jo žmona Laima labai rimtų bėdų dėl to turėjo”, – pasakojo R.Bandzevičienė.

Kaunietė sako su dukra labai dažnai bendravusi, dažniausiai internetu, bent kelis kartus per savaitę. „Paprastai Inga skambindavo apie 15 valandą, ten kaip tik darbo diena prasideda. Tai ji važiuoja automobiliu, skambina man ir dar sugeba rankas kremu pasitepti… Tokia žvitri ji, nenuorama, tikra ekstremalė. Paskutinę savaitę pas tą R.Milinavičių dirbo jau laisvu grafiku, tik po 3 valandas per dieną. Ji jau lankė nekilnojamojo turto agentų kursus, liko tik egzaminus išlaikyti ir pradėti dirbti. Ir viskas…” – sunkiai ašaras tramdė R.Bandzevičienė.

Ji negali priprasti prie minties, kad taip gyvenimą ir žmones mylėjusi dukra jau niekada nebeatvers gimtųjų namų durų. „Mes Ingos laukėme rugpjūtį, turėjo grįžti atostogų. Dar planavo gauti motociklininko pažymėjimą ir nusipirkti „Harley Davidson”. Aš vis prieštaravau, bet ar ji klausė…” – atlaidžiai nusišypsojo moteris žiūrėdama į Ingos nuotrauką ir šalia degančią žvakutę.

Kulkos į pakaušį

Motina dar nežino visų įvykio detalių. „Viskas tik nuotrupos, gal teismas nustatys tikslias aplinkybes. Aš dabar žinau, kad Ingai lemtinga buvo vienintelė kulka, greičiausiai iš pasalų, nes peršovė pakaušį. O Martynas buvo suvarpytas net 6 kulkomis, sudarkytas veidas, atrodo, net ranka nutraukta buvo. Tas R.Milinavičius, matyt, sužvėrėjo, buvo girtas. Kaip taip galima reguoti į prašymą atiduoti uždirbtus pinigus? Jie juk nereketavo, nekaulijo, kaip čia bandoma rašyti, ar dar ko nedarė! Paaiškinkit, kaip?” – žvelgdama didžiulėmis akimis retoriškai klausia motina. Ji prisipažįsta, kad be visos šeimos susitelkimo skausmo išgyventi būtų neįmanoma.

„Mano vyras Vytautas, sūnus Tomas, močiutė dar laikomės, bet kas bus, kai reikės atsisveikinti”, – nedrįsta prognozuoti moteris.

Apie dukrą nušovusį darbdavį moteris sako žinanti nedaug. „Aš težinojau, kad jis prekiavo naudotais automobiliais, siųsdavo juos į Lietuvą. Dukra pasakojo apie jo bėdas, taip pat ir apie finansines. Tačiau apie tai, kad jis ir Lietuvoje, ir kitose šalyse turėjo problemų, sužinojau tik dabar. Jei būčiau žinojusi, būčiau perspėjusi dukrą laikytis toliau nuo tokio žmogaus, bet kas galėjo žinoti… O gal ir nuo Amerikos reikėjo Ingą atkalbėti”, – svarsto moteris, tačiau iškart pripažįsta, jog tai nebuvo realu – mergina tikrai nesirengė Lietuvoje dirbti už 1000 litų. Ji norėjo surasti laimę, įgyvendinti svajonę apie gerą gyvenimą.

„Jai sekėsi, nors ir nelengvai, bet ji ėjo svajonės link. Na, vyras nebuvo vykęs, bet ji daug pamatė, keliavo, man dažnai apie viską pasakodavo”, – prisimena dukros netekusi motina.

Šūviai Atlantoje

Apie tragediją, įvykusią JAV lygiai prieš savaitę, informacija Lietuvą pasiekė pavėlavusi. Oficialiai pranešta, kad 38 metų lietuvis verslininkas Džordžijos valstijoje nušovė du savo tautiečius ir pasislėpė. Tiesa, po dviejų dienų, praėjusį šeštadienį, R. Milinavičius pats pasidavė policijai ir prisipažino nužudęs savo bendrovės „R.M. Auto International” darbuotojus. R.Milinavičius pareigūnams sakė išgyvenęs didžiulį stresą dėl slegiančių skolų, o ginklo griebęsis, kai vieninteliai jo darbuotojai pareikalavo pakelti atlyginimą. Pasak JAV žiniasklaidos, policijai apie tragediją pranešė R.Milinavičiaus žmona, kuri ir rado aukas.

Dvigubą žmogžudystę įvykdęs lietuvis problemų turėjo ir praeityje. Pasak kai kurių šaltinių, į JAV iš Kauno jis išvyko nesugebėjęs atiduoti didžiulių skolų Lietuvoje. Pranešama, kad R.Milinavičius praeityje turėjo reikalų su Vokietijos ir Švedijos teisėsauga.

Prisimena tik gražiais žodžiais

Inga Bandzevičiūtė 2000 m. baigė Kauno J.Jablonskio gimnaziją. Nuo okupacijos iki nepriklausomybės laikų prestižiškiausios laikinosios sostinės mokymo įstaigos vardą išlaikiusioje mokykloje mergaitę 8 metus mokė matematikos mokytoja Violeta Obeliūnaitė.

„Tik šiandien sužinojau apie tragediją. Negaliu patikėti, baisu, labai baisu”, – LŽ sakė Ingos klasės auklėtoja. Ji sakė mačiusi per TV pasakojimą apie tragediją JAV, tačiau nesupratusi, jog kalbama apie jos auklėtinę. „Tiesiog ten minėta ispaniška pavardė, net negalėjau pagalvoti, kad kalbama apie Ingutę. Aš ją paskutinį kartą mačiau daugiau kaip prieš metus, kai 2000-ųjų laida surengė klasės susitikimą. Aš savo automobiliu į susitikimą vežiau ir Ingą, ir jos draugę Indrę. Tuomet susidariau įspūdį, kad Inga linkusi nebegrįžti į JAV, tai ir pamaniau, kad ji čia, Lietuvoje”, – sakė V. Obeliūnaitė.

12c auklėtoja I.Bandzevičiūtę apibūdina kaip labai malonią ir draugišką merginą. „Na, gal kiek per daug atvira buvo, pasakodavo apie sėkmes ir nesėkmes. Ji prie visų prieidavo, vis apsikabindavo”, – sakė auklėtoja. Apie Ingą gražiai kalbėjo ir kiti LŽ kalbinti Kauno J.Jablonskio gimnazijos pedagogai. Anot jų, mergina buvo nebloga mokinė, tikra humanitarė, ne veltui pasirinko anglų kalbos studijas.

Indrė Verbavičiūtė, I.Bandzevičiūtės-Contreras klasės draugė, sakė negalinti sulaikyti ašarų. „Mes bendravome ir baigusios mokyklą. Tai pats linksmiausias, geriausias žmogus. Pernai, kai Inga grįžo baigti anglų bakalauro studijų VDU, diskutavome, ką daryti toliau. Ir ji sakė, kad reikia važiuoti į Ameriką ilgesniam laikui, susitvarkyti gyvenimą, užsidirbti pinigų. Laukiau, kad grįš rugpjūtį. Ir grįžta…” – verkdama sakė Ingos draugė.