Baimė į namus parsinešti įsisiurbusią erkę gali numalšinti norą ne tik grybauti ar uogauti, bet ir praleisti laisvalaikį gamtos prieglobstyje.
Vasarą kraują siurbiantys ir ligas nešiojantys gyviai tyko ne tik miške ar pievoje, bet ir miesto centre.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai pateikė rekomendacijas, kurių laikantis, galima išvengti kraujasiurbių sukeliamų ligų.
Tyko grybautojų
Šiemet medikai uostamiestyje nustatė tik pavienius erkių sukeltų ligų atvejus. Tačiau didžiausias sergamumas paprastai pastebimas vasaros pabaigoje.
„Sergamumo padidėjimas šiuo laikotarpiu sutampa su antruoju erkių aktyvumo padidėjimu, grybavimo sezono pradžia, kai miškuose gausiai lankosi žmonės. Pirmojo erkių aktyvumo metu, gegužės – birželio mėnesiais, žmonių miškuose lankosi mažiau, todėl buvo registruojami tik pavieniai susirgimai”, – sakė Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė gydytoja Rūta Ščerbavičienė.
Labiausiai paplitusios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Pastaruosius penkerius metus Klaipėdos apskrityje kasmet užregistruojama nuo 11 iki 31 erkinio encefalito ir nuo 50 iki 249 Laimo ligos atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį erkiniu encefalitu sirgo 1, Laimo liga – 8 žmonės.
Poilsiautojai nesaugūs
Minėtomis ligomis dažniausiai serga suaugusieji. Erkiniu encefalitu daugiau serga vyrai, Laimo liga – moterys.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai organizuoja ir vykdo kraujasiurbių nariuotakojų stebėjimus teritorijose, kur žmonės dažniausiai lankosi ir poilsiauja.
„Stebėjimai rodo, kad žmonės miškuose, parkuose, soduose ir kitose rekreacinėse teritorijose nėra saugūs. Visada gresia pavojus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Apie pusė klaipėdiečių erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrėtė miesto teritorijoje ir pamėgtose poilsio vietose – Melnragėje, Giruliuose, Smiltynėje, Danės upės pakrantėse, dirbdami soduose, esančiuose šalia Šernų, Dituvos miškų masyvų”, – vardijo R.Ščerbavičienė.
Iš miško – į vonią
Norint apsisaugoti nuo erkių svarbu pasirinkti tinkamus rūbus. Patartina dėvėti ryškių spalvų, šviesius, pasiūtus iš lygaus audinio ir sandaresnius drabužius, kad erkė nepatektų ant odos, o patekusią ant rūbų galima būtų lengvai pastebėti.
Kita priemonė – repelentai – erkes atbaidančios medžiagos. Šių priemonių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos erkes ir kitus vabzdžius atbaido maždaug keturioms valandoms. Šių priemonių galima įsigyti parduotuvėse ir vaistinėse.
„Miške geriau vaikščioti takeliais, o poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nereikėtų sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, geriau pasikloti antklodę, kilimėlį. Grįžus į namus reikėtų atidžiai apžiūrėti savo kūną, o ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis. Po to pravartu nusiprausti po dušu, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda”, – patarė Kaipėdos VSC specialistė.
Riebalai nepadeda
Aptikus įsisiurbusią erkę, būtina ją kuo greičiau ištraukti, kad sumažėtų infekcijos tikimybė. Traukiant erkę reikia nespausti jos kūnelio. Netepti riebalais nei erkės, nei jos įsisiurbimo vietos. Erkę pinceto pagalba reikia suimti kuo arčiau jos galvutės.
Ištraukus pažeistą vietą geriausia nuplauti vandeniu su muilu arba ją patepti dezinfekuojančiu skysčiu. Aplink įkandimo vietą atsiradus paraudimui ar pajutus pykinimą, galvos skausmą, reikia kreiptis į gydytoją.
Patikimiausia priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. 97% pasiskiepijusių žmonių įgyja atsparumą šiai ligai. Skiepytis rekomenduojama dirbantiems miškuose, parkuose taip pat minėtų vietovių nuolatiniams gyventojams, ten vasarojantiems.
Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra – lieka saugotis erkės įsisiurbimo.
Klaipėdos miesto Pajūrio regioniniame parke bei Smiltynėje poilsiautojus apie erkių pavojų ir apsisaugojimo priemones įspėja ten esantys informaciniai stendai ir įspėjamieji ženklai.