Dėl Europoje tvyrančių karščių ir didžiulių gaisrų tautiečiai nesiruošia keisti atostogų planų.
Beprotiškas karštis, jau gerą mėnesį kamuojantis Italiją, Graikiją, Ispaniją, Serbiją, Juodkalniją, milžiniški miškų gaisrai, pavojingai artėjantys prie kurortinių gyvenviečių, nė kiek nebaugina lietuvaičių, susiruošusių vasaros atostogas praleisti prabangiuose Pietryčių Europos kurortuose. Kiekvieną dieną iš Vilniaus tarptautinio oro uosto šiltųjų jūrų link išskrenda poilsiautojų pilni lėktuvai.
LŽ kalbinti kelionių organizatoriai tikino, kad kol kas nepasitaikė atvejų, kad atostogauti susiruošę piliečiai būtų sumanę kelialapius grąžinti. Panašiai tautiečiai elgėsi ir pernai rugpjūtį, kai Turkijoje, Marmario bei Antalijos kurortuose, sproginėjo bombos, pareikalavusios žmonių aukų. Tik keli iš keliolikos tūkstančių Lietuvos poilsiautojų tuomet apsisprendė pakeisti kelionių maršrutą.
Pilni lėktuvai
Kaip vakar LŽ sakė kelionių organizatoriaus „Novaturas” marketingo ir viešųjų ryšių direktorė Brigita Sabaliauskaitė, jokių perspėjančių pranešimų apie pavojų poilsiautojų sveikatai ar gyvybei, kas galėtų grėsti Pietryčių Europos kurortuose, bendrovė nėra gavusi.
Pasak B.Sabaliauskaitės, šią liepą, net ir žinodami apie alinančius karščius bei gaisrus, Lietuvos piliečiai mielai renkasi keliones į stichijos siaubiamus kraštus. „Populiariausias poilsis Turkijoje, antrojoje vietoje – Graikijos kurortai, trečiojoje – Tunisas”, – sakė bendrovės atstovė. Pasak jos, dėl prasto oro Lietuvoje bendrovės lėktuvai kasdien skrenda perpildyti. „Prognozuojame, kad šiemet į užsienį turėdami mūsų kelialapius išvyks apie 90 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – teigė B.Sabaliauskaitė.
Kito tarptautinių kelionių organizatoriaus „Tez Tour” atstovai taip pat tvirtino, kad šiuo metu tautiečiai labai aktyviai keliauja į šiltuosius kraštus. Ir jokie pavojai nepriverčia jų atsisakyti užtarnauto poilsio bei iš anksto aptartų planų.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento laikinasis direktorius Tauras Pajaujis vakar LŽ sakė, kad kol kas oficialiai neketinama paraginti Lietuvos piliečių, pasirengusių vykti į gaisrų siaubiamas Europos šalis, imtis kokių nors atsargumo priemonių. Kad nukentėjo nuo karščio ar gaisrų, mūsų šalies piliečiai, diplomato žiniomis, į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje tikrai nesikreipė. „Paprastai žmonės diplomatų pagalbos prašo praradę dokumentus ar pinigus”, – sakė T.Pajaujis.
Mirtį išprovokavo karštis
Atėnuose įsikūrusios Lietuvos ambasados darbuotojai teigė, kad padėtis Graikijoje gana normali, dėl liepsnojančių gaisrų per daug nesijaudinama. Pasak laikinojo reikalų patikėtinio Rimgaudo Lošio, Atėnuose gaisrą teko matyti prieš dvi savaites. Ugniagesiai jį sutramdė per porą valandų. Dar anksčiau visa Graikija su nerimu stebėjo, kaip gesinamas šalia Akropolio liepsnojęs Parnitos miškas.
R.Lošio teigimu, šiuo metu jokio pavojaus tiek Lietuvos, tiek kitų šalių turistams Graikijoje nėra. Kylančius gaisrus operatyviai numalšina patyrę profesionalai. „Kretoje, kur ilsisi mūsų turistai, gaisrų nebuvo”, – teigė diplomatas. Tiesa, praėjusią savaitę Kretoje nutiko kita nelaimė – dėl širdies problemų mirė saloje atostogavęs vidutinio amžiaus vyras iš Lietuvos. Manoma, kad tam įtakos turėjo didelis karštis.
Diplomatas įsitikinęs, kad nei karštis, nei gaisrai nesumažins turistų srauto, vasarą plūstančio į Graikiją. „Vakarais, kai karštis nuslūgsta iki 28 laipsnių, čia iš tiesų nuostabu, galima ir pasilsėti, ir daug ką pamatyti”, – sakė R.Lošys.
Kretoje poilsiauti saugu
„Šiuo metu Kretoje ilsėtis tikrai nepavojinga. Gaisrų čia nėra, bent jau turistinėse zonose. Poilsiautojai ramiai ir be rūpesčių leidžia atostogas”, – vakar LŽ tikino „Tez Tour” padalinio „Travelman” kelionių vadovė Ema Kilikevičiūtė, nuolat dirbanti Kretoje. Pasak jos, prieš porą savaičių temperatūros stulpelis čia buvo pakilęs iki 50 laipsnių, tačiau ir tuomet gaisrų pavojaus čia nebuvo.
Paklausta, ar turistų iš Lietuvos negąsdina kai kurias Graikijos teritorijas niokojančios liepsnos, ar jie nenori namo grįžti anksčiau, nesibaigus atostogoms, E.Kilikevičiūtė patikino tokių atvejų nepamenanti. „Mes tik įspėjame poilsiautojus apie apgaulingą bei pavojingą saulės poveikį, patariame naudoti apsaugos priemones, gerti kuo daugiau vandens, dėvėti galvos apdangalus ir itin prižiūrėti vaikus”, – sakė kelionių vadovė. Anot jos, šiaip jau lietuviai karščius pakelia visai neblogai.
E.Kilikevičiūtės teigimu, iki šiol Graikijoje dirbantiems Lietuvos gidams bei jų globojamiems poilsiautojams neteko patirti problemų, susijusių su šios vasaros stichinėmis nelaimėmis – karščiu bei ugnimi.
Vietiniai nesijaudina
Pasak Graikijos Lamia mieste gyvenančios studentės Anni Tsechelidou, šalyje siaučiantys gaisrai graikų labai neišgąsdino. „Mes jau įpratę, kad kiekvieną vasarą per karščius ima degti miškai”, – telefonu LŽ pasakojo A.Tsechelidou. Ir nors graikai susirūpinę seka įvykius, tačiau jokio chaoso šalyje nėra. „Pasitikime ugniagesiais ir kitomis specialiosiomis tarnybomis, kurioms šias problemas tenka spręsti kasmet. Jie žino, ką daryti, ir dirba profesionaliai”, – tvirtino graikė.
Apie gaisrų pavojų perspėja ir Graikijos žiniasklaida. Gyventojai raginami būti atsargesni su ugnimi ir nemėtyti cigarečių nuorūkų ant išdžiūvusios žolės, miškuose, nepalikti butelių ar stiklo šukių.
Italijos Sardinijos saloje esančiame Kalgario mieste gyvenanti Daniela Maronni vakar LŽ teigė, kad šalyje siaučiantys gaisrai pažaboti ar bent jau lokalizuoti. Pietiniuose šalies regionuose kai kur dar liepsnoja išdžiūvę miškai, tačiau grėsmės gyventojams jie nekelia.
„Sardinijoje poilsiautojų kaip niekada daug”, – sakė D.Maronni.
Dideli nuostoliai
Pirmadienį ugnis įsisiautėjo turistų ypač pamėgtose Kanarų salose. Iš dviejų didžiausių – Tenerifės ir Gran Kanarijos salų gelbėtojai evakavo maždaug 7 tūkst. žmonių. Liepsnos jau nuniokojo 10 tūkst. hektarų miško. Laimė, pagrindinių turistų poilsiaviečių ugnis nepalietė.
Graikijoje gaisrai per mėnesį nusiaubė 32 tūkst. hektarų žemės. Ant Parnitos kalno prie Atėnų išdegė 5,6 tūkst. ha miško, įskaitant dalį nacionalinio parko. Graikijos Eubojos saloje sudužo čia gaisrą gesinęs lėktuvas ir žuvo abu jo pilotai, taip pat trys ugniagesiai.
Italijoje per tris pastarąsias savaites išdegė mažiausiai 4,5 tūkst. hektarų saugomų plotų. Labiausiai nukentėjo Kampanijos regionas aplink Neapolį, Abrucis, Kalabrija, Sicilija ir Apulija. Antradienį per gaisrą Apulijos regione žuvo du pagyvenę žmonės – jie sudegė gyvi savo automobilyje, kai bandė gelbėtis.
Slovakijoje žaibas sukėlė didžiulį miško gaisrą, kuris nuniokojo mažiausiai 10 hektarų „Slovakijos rojaus” – šalies rytuose esančio nacionalinio parko. Ugnis nuniokojo Makedonijos ir Juodkalnijos miškus. Vienas žmogus žuvo, tūkstančius gyventojų teko evakuoti.
Karščiai, siekiantys net 50 laipsnių, pareikalavo šimtų gyvybių.
Vien Vengijoje nuo karščio mirė 500 gyventojų.