Kiekvieną mėnesį Lietuvos gyventojai notarų biuruose tvirtina po du tris tūkstančius testamentų, kuriuose nurodo, kam paliks savo turtą mirties atveju. Žodis „testamentas” yra kilęs iš lotynų kalbos (testamentum – paskutinioji valia).
Notaro biure sudaryti testamentą gali kiekvienas veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Dar nuo senų laikų buvo įsigalėjęs įprotis, kad testamentų sudarymu turi rūpintis tik vyresnio amžiaus žmonės. Pastaraisiais metais šis požiūris keičiasi, testamentus rašo vis jaunesni asmenys. Vis dažniau į notaro biurą užsuka ir vertingą turtą valdantys 30-50 metų žmonės. Tačiau Lietuva vis tiek dar nepasivijo senųjų ES valstybių, kur testamentai sudaromi tikrai ir dažniau, ir įvairaus, o ne tik senyvo amžiaus žmonių.
Moterys testamentus sudaro dažniau, negu vyrai. Ir 2005 m., ir 2006 m. moterys sudarė 67 proc. testamentų, vyrai 33 proc.
Notaras padeda sudaryti testamentą, jį tvirtina ir saugo. Notaro biure tvirtinami testamentai vadinami oficialiaisiais. Jie sudaromi dviem egzemplioriais. Oficialiajame testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Vienas egzempliorius atiduodamas testatoriui, kitas lieka notaro biure. Patvirtinti testamentai registruojami testamentų registre.
Testamentą galima parašyti ir pačiam. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, testatoriaus valia ir yra jo pasirašytas. Sudarius testamentą su notaro pagalba, galima garantuoti, kad testatoriaus paliekamas turtas atiteks tiems žmonėms, kuriems jis buvo skirtas.