Gebėjimas tvarkyti savo pinigus ateina su metais – to neginčija niekas.
Jei gebėjimu tvarkyti pinigus laikysime kasdienines išlaidas – jų planavimą ir kontrolę, būtent vyresnio amžiaus žmonės sugeba rasti pigesnių prekių. Viena priežasčių – galbūt jie paprasčiausiai turi daugiau laiko.
Jaunesni žmonės kartais sąmoningai sutinka mokėti didesnę kainą tik todėl, kad laikas, skirtas pigesniam daiktui ieškoti, brangesnis, negu galimas sutaupymas dėl kainų skirtumo. Nes jie per tą laiką gali dirbti ir uždirbti daugiau pajamų.
Tačiau retas vyresnio amžiaus žmogus neturi santaupų (nors ir nedaug) juodai dienai, o tokį poreikį greičiausiai suformavo įgyta patirtis.
Mokslininkai yra nustatę, kad, pavyzdžiui, beisbolo žaidėjai geriausiai žaidžia trečiojo savo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, matematikai, fizikai ir poetai savo veiklos viršūnę pasiekia maždaug trisdešimtaisiais gyvenimo metais, šachmatininkai – ketvirtojo dešimtmečio viduryje, romanų rašytojai – maždaug sulaukę penkiasdešimties.
Kokiame gyvenimo etape žmogus priima racionaliausius finansinius sprendimus?
Gebėjimas tvarkyti savo pinigus – tai ne tik gebėjimas skaičiuoti pajamas ir išlaidas. Negalima sumenkinti šių įgūdžių svarbos, tačiau šiais laikais neapsieiname ir be gausybės finansinių paslaugų. Šioms paslaugoms būdinga tai, kad jos teikia kur kas mažiau malonumo nei kitos vartojimo prekės ir paslaugos. Juk atidarius naują banko skyrių, į jį nesuguža tiek smalsuolių vien tik pažiūrėti, kiek į atidarytą naują parduotuvę.
Finansinės paslaugos yra sudėtingos: sunku įvertinti paslaugos kainą, neretai prireikia kur kas daugiau žinių, kad suprastume, kaip vienas ar kitas finansinis produktas veikia, ir ar jis mums bus naudingas. Kartais prireikia tokių žinių, kurios nėra ar nebuvo įtrauktos į bendrojo lavinimo programas.
Nustatyta, kad gebėjimai rinkti, analizuoti, įsiminti informaciją geriausi būna esant jauno amžiaus (apie dvidešimtuosius metus), vėliau šie gebėjimai silpsta. Tada juos silpstančius iki tam tikro laiko kompensuoja didėjanti patirtis.
Taigi, kaip rodo mokslininkų darbai, racionaliausius finansinius sprendimus žmogus turėtų priimti maždaug 40-50 gyvenimo metais.
Tokią prielaidą pagrindžia ir įvairūs užsienyje atlikti tyrimai: šios amžiaus grupės klientų paskolų (būsto, vartojimo, kredito kortelių) palūkanos būna mažesnės negu jaunesnių arba vyresnių, tokio amžiaus investuotojų investicijos turi optimaliausią investicijų rizikos ir pelningumo santykį (vadinamąjį Šarpo rodiklį).
Lietuvoje tokius tyrimus atlikti būtų dar per anksti. Sudėtingesnėmis finansinėmis paslaugomis čia naudojasi nedidelė visuomenės dalis. Paskolas turi maždaug ketvirtadalis namų ūkių, savanoriškai investuoja į vertybinių popierių rinkas – dar mažiau. Didžioji dalis šių paslaugų vartojojų – 30-40 metų. Na, o gebėjimas planuoti ir kontroliuoti išlaidas greičiau susijęs ne su amžiumi, o su pajamomis.
Tačiau ilgainiui situacija keisis. Ir pirmiausia todėl, kad atsiras daugiau pinigų. Tada reikės priimti sudėtingesnius finansinius (skolinimosi, investavimo arba ir skolinimosi, ir investavimo vienu metu) sprendimus.
Kita vertus, ir aplinka (pokyčiai pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių sistemose) privers kur kas daugiau išmanyti apie finansines paslaugas, kad galėtume racionaliai tvarkyti savo pinigus.