Šią vasarą Lietuva išsikovojo geresnes sąlygas žvejoti Maroko vandenyse ir pirmąkart gavo leidimą vasarą žvejoti savo priekrantės laivams.
Mokslininkų duomenimis, menkių ištekliai Baltijos jūroje mažėja, tad Europos Sąjungai mažinant žvejybos kvotas, Lietuvai teko atsisakyti dalies laivų. Ieškoma būdų, kaip pagerinti likusių žvejų padėtį.
Priekrantės laivai galės žvejoti daugiau
Šiemet birželį Liuksemburge, ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos sesijoje buvo patvirtintas Baltijos menkių daugiametis išteklių reguliavimo planas. Jis galios tol, kol atsigaus menkių ištekliai.
Planas reglamentuoja įvairių techninių žvejybos priemonių panaudojimą, žvejybos įrankių ribojimą, nustatomi žvejybos sezonai, draudžiamos žvejybos dienos, susijusios su menkių nerštu.
„Kadangi mažyčiai mūsų priekrantės laivai sugauna nedaug menkių – tik iki 4 proc. visos mūsų šalies menkių žvejybos kvotos, tai išsikovojome, kad šis reglamentas negaliotų laivams iki 8 metrų ilgio. Jų laimikiai labai maži, realios įtakos menkių ištekliams nepadaro, o žvejai ekonomiškai labai nukentėtų dėl apribojimų, – pasakojo Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje žuvininkystės specialioji atašė Adrija Gasiliauskienė. – Dabar net 85 proc. Baltijos jūros priekrantės laivų galės žvejoti menkes be apribojimų ištisus metus.”
10 dienų pasigauti šviežių žuvų
Pasak A.Gasiliauskienės, dar pavyko išsiderėti, jog priekrantės laivai, kurių ilgis nuo 8 iki 12 metrų ir jie taip pat priklauso jautriam socialiniam žvejų sluoksniui, – tokių Lietuva turi apie 15, galėtų draudžiamuoju vasaros laikotarpiu žvejoti 10 pasirinktinų dienų.
Komisija raštu pareiškė, kad šalims, kurios gerokai sumažino savo žvejybos pajėgumus Baltijos jūroje, bus leista juos kompensuoti papildomomis žvejybos dienomis.
„Anksčiau galiojęs draudimas žvejoti vasarą jiems labai skaudžiai atsiliepdavo, nes vasarą poilsiaujantiesiems pajūryje ir pamaryje norisi parduoti daugiau žuvies. Mūsų laimėjimas – 10 leistinų žvejybos dienų vasaros draudimo laikotarpiu – nėra maksimalus variantas, ko siekėme, bet jau šis tas. Anksčiau juokdavomės, kai atvažiavę į Kuršių neriją matydavome užrašus „šviežia žuvis”. Tai būdavo netiesa, šviežios jie negalėdavo siūlyti – tik šaldytos, sugautos anksčiau (nebent tai marių žuvys), nes iki šiol vasarą žvejoti jūroje nebūdavo leidžiama. Šiemet užrašu „šviežia žuvis” jau galima tikėti”, – sakė A.Gasiliauskienė.
Pokyčiai priekrantės žvejyboje aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir Danijai, Vokietijai, Lenkijai. „Su laivais iki 12 metrų ilgio jie sugauna daug žuvų, daug daugiau nei mes. Dėl to tokiems laivams neleido daryti didesnių išimčių. Manau, kad jeigu visų šalių priekrantės laivų pagaunamas laimikis būtų panašūs į Lietuvos, galbūt išimtis be apribojimų kiaurus metus žvejoti menkes būtų palikta ne tik laivams iki 8, bet ir iki 12 metrų ilgio”, – teigė žvejybos specialioji atašė A.Gasiliauskienė.
Menkių Baltijoje mažėja
Opiausia derybų tema – žvejybos kvotos. „Kiekvienais metais mažėjančios menkių žvejybos kvotos Baltijos jūroje – skausminga tema ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims. Žvejų poreikiai nemažėja. Viena populiariausių tokioje situacijoje priemonių, remiamų Europos Sąjungos – žvejybos verslo atsisakymas, – pasakojo A.Gasiliauskienė. – Už į metalo laužą atiduodamus laivus gaunamos vienkartinės išmokos ir visiems laikams paliekamas žvejybos verslas. Valstybė vietoj tokio laivo negali laivyno papildyti nauju. Daug kas taip padarė. Taip bandoma subalansuoti žvejybos laivų skaičių ir žuvų išteklius.”
Kaip žinoma, Lietuva 2004-2006 metais į metalo laužą atidavė apie 30 proc. Baltijos jūros laivų. Tačiau net ir tiek sumažinus žvejybinį pajėgumą žvejai jaučia kvotų stoką, jie norėtų sugauti daugiau. Dabartiniai žvejybiniai laivai naudojami toli gražu ne viso pajėgumo. Manoma, kad per 2007-13 metus Lietuva atsisakys dar apie 15 proc. laivų.
Kiti žvejai tikisi sulaukti geresnių žvejybai laikų, mat mokslininkų skaičiavimais, menkių ištekliai turėtų atsigauti. Pasak žvejybos atašė, prieš porą metų buvo pastebėtas labai geras nerštas, dabar jūroje gausu mailiaus, po kelerių metų jau galima bus žvejoti.
„Tačiau tai nereiškia, kad vėl visi žvejai būriais galės plaukti į jūrą. ES senbuvėms šalims šiuo požiūriu pasisekė, joms nereikėjo atsisakyti dalies laivų, mat, jų skaičiavimais, jos laivyno subalansavimą jau yra atlikę anksčiau”, – pasakojo specialioji žvejybos atašė.
Laimėjimai dėl Maroko vandenų
Baltijos jūroje Lietuva sugauna tik apie 10 proc. viso skirto žvejybos laimikio. Daugiausiai žuvų pargabenama iš Maroko ir Mauritanijos vandenų – iki 80 procentų.
Kaip pasakojo A.Gasiliauskienė, Lietuvos žvejai, turintys ilgametę žvejybos Maroko vandenyse patirtį, šiemet pamokė net ES šalis senbuves, kaip derėtis su Maroku. Įsiklausiusi į mūsų derybininkų argumentus, ES gavo geresnes sąlygas.
Šią vasarą mūsų žvejybos atašė dalyvavo Maroke vykusiose ES ir Maroko mišraus komiteto dėl žvejybos derybose. Atskirai kiekviena ES šalis nesidera – pagal susitarimą Marokas ar Mauritanija skiria ES šalims tam tikro dydžio žvejybos kvotą, kurią ES turi padalyti šalims narėms.
„Galime pasidžiaugti, kad ir Maroko, ir Mauritanijos vandenyse mes esame vieni didžiausių žvejų – pagal laivyno dydį esame antri po olandų. Su mumis ir skaitomasi, ir atsižvelgiama į mūsų pageidavimus, – pasakojo A.Gasiliauskienė. – Lietuvai pagal ES-Maroko susitarimą yra aktuali vadinamoji šešta žvejybos kategorija – pelaginių žuvų žvejyba – tai paviršiniuose vandenyse gyvenančios skumbrės, sardinėlės, stauridės.”
Susitarimo sąlygos iš pradžių netenkino Lietuvos žvejų, jų nepakeitus žvejyba Maroko vandenyse iš viso būtų buvusi neįmanoma. „Lietuvai buvo išsiderėtos geros sąlygos, – pasakojo žvejybos atašė. – Iš pradžių buvo reikalaujama, kad Maroko vandenyse iš karto pelaginių žuvų nežvejotų daugiau nei 6 ES laivai. Bet vien Lietuva šią vasarą čia norėjo siųsti žvejoti 4 laivus. Tad šeši visai ES – labai mažai. Pavyko išsiderėti, kad bus leista iš karto žvejoti 18 ES laivų. Iš jų 4, kiek Lietuva ir pageidavo, – mūsų laivai. Mes turėjome tvirtus argumentus ir dėl marokiečių reikalavimo 25 proc. jų vandenyse sugautų žuvų iškrauti, parduoti jų uostuose. Bet šios sąlygos niekaip nebūtume galėję įgyvendinti, nes mūsų laivai techniškai negali įplaukti į jokį Maroko uostą – mat jie per dideli – vieni didžiausių ten žvejojančių laivų. Įtikinti marokiečiai sutiko su mūsų pasiūlytu kompromisu: tie 25 proc. žuvų bus iškraunama netoli Maroko, jūroje, iš laivo į laivą. Tai didelis mūsų laimėjimas.”
Kaip pasakojo A.Gasiliauskienė, dar išsiderėta, kad jeigu bus pagauta daugiau kaip 40 proc. sardinėlių, kurios nelaikomos itin vertingos, apie penkis kartus pigesnės už skumbres ir staurides, tai mėnesinį limitą marokiečiai padidins penkiais tūkst. tonų.
„Mes sardinėlių negaudome, jas žvejoja olandų laivai ir gamina žuvies miltus. Kai jie pagauna daug sardinėlių, automatiškai mes galime pagauti daugiau kitų žuvų – skumbrių ir stauridžių, – pasakojo A.Gasiliauskienė. – Iš viso pagal susitarimą su Maroku leista rugpjūtį, rugsėjį, spalį pagauti 60 tūkst. tonų pelaginių žuvų. Lietuvai išsiderėta kvota iš šio kiekio – 32 proc., apie 15,5 tūkst. tonų. Olandų kvota šiek tiek didesnė – iki 20 tūkst. tonų.”