Marijampolėje stinga kvalifikuotos darbo jėgos

Jei Marijampolėje išliks šiandieninės darbo jėgos pasiskirstymo tendencijos, po keleto metų šio krašto įmonės bei paslaugų sfera gali patirti ne tik kvalifikuotos, bet ir nekvalifikuotos darbo jėgos stygių.

Sunkią ateitį darbo rinkai pranašauja Marijampolės verslininkai ir darbo rinkos specialistai. Šiuo metu Suvalkijos sostinėje jau sunku rasti net kroviką, nekalbant apie kvalifikuotus specialistus.

Kaip LŽ pasakojo marijampolietė Aurelija L., jos šeima šiemet nutarė pasikeisti butą. „Kas galėtų jį suremontuoti, šiaip taip suradom, tačiau kai vasaros pradžioje norėjom į jį persikelti gyventi, prasidėjo tikras vargas. Manėm, kad persikraustyti iš vieno buto į kitą ilgai netruks, nes abu butai – tame pačiame mikrorajone. Tačiau nė į galvą nešovė mintis, kad rasti pagalbininkų, sutinkančių tampyti sunkius baldus, bus taip sunku”, – sakė moteris.

Anot jos, vyras dvi dienas rytais važiavo į vadinamąją nelegalią darbo biržą prie J.Dailidės ir V.Valaičio gatvių kampo, kur nuo seno renkasi Marijampolėje nelegalaus darbo ieškantys padieniai darbininkai, ir bandė derėtis su ten besibūriuojančiais vyriškiais. Tačiau šie, išgirdę, kad baldus teks nešioti iš 4 aukšto ir vėl užnešti į 3, darbo atsisakydavo. Arba sutikdavo tik tokie, kurių jau pati išvaizda bylojo, kad fizinis darbas – ne jų jėgoms.

„Neapsikentėm, ir sulaukęs savaitgalio vyras pasiprašė bendradarbių pagalbos”, – sakė Aurelija.

Ji ne vienintelė, kuriai pastaruoju metu teko nusivilti pagalbininkais iš nelegalios darbo biržos. O juk neseniai šie vyrai buvo samdomi įvairioms talkoms ir pirmiausia – krovos darbams.

Jau ne vienas padienių darbininkų ieškojęs marijampolietis pastebėjo, kad rytais savo paslaugas daugiausia siūlo tik tokie, kurių talkininkavimas ilgiausiai užtruks keletą valandų ar pusdienį. Apie jų polinkius neretai išduoda drebančios rankos bei veido spalva.

Trūksta ne darbo, bet darbininkų

Ne vienas LŽ kalbintas Marijampolės verslininkas teigė susidūręs su kvalifikuotų, mažai kvalifikuotų bei pagalbinių darbininkų stygiumi. „Kai nedarbas didesnis, tai nors darbuotojų pasirinkimas būna, o dabar rinktis nebėra iš ko”, – samprotavo jie.

Egzistuojant tokią problemą pripažino ir Marijampolės darbo biržos direktorės pavaduotoja Zita Naruševičienė. Anot jos, šiuo metu paslaugų sferai labai stinga pardavėjų, kirpėjų, autoremontininkų, gamybos sferai – kepėjų, virėjų, medienos apdirbimo staklininkų, siuvėjų, metalo apdirbimo specialistų. Ypač juntamas vairuotojų trūkumas – ne tik krovininiais automobiliais važinėti į užsienį, bet ir po Lietuvą.

„Beveik kasmet kvalifikaciją suteikiame 600 bedarbių. Šiemet jau apmokyta apie 400. Tam rengiami specialūs profesijos įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo kursai pagal darbdavių pageidavimus. Tačiau vis sunkiau surinkti žmonių, kurie galėtų mokytis, grupes. Daugiausia į profesinį rengimą bandome įtraukti jaunimą”, – teigė Z.Naruševičienė.

Pasak jos, biržoje darbo nuolat ieško apie 100 vaikinų ir merginų. Tik ne visi jie gali semtis profesinių įgūdžių, nes apie 17 proc. tėra baigę pradinę mokyklą, penktadalis tokio darbo ieškančio jaunimo turi vos pagrindinį išsilavinimą, o dabartiniai darbdaviai pageidauja, kad net ir po kursų ateinantieji pas juos dirbti būtų baigę vidurinę.

Todėl birža priversta darbo ieškančius jaunuolius pirma įkalbėti pasimokyti bendrojo lavinimo mokykloje. Jei panaši tendencija išliks, jau artimiausioje ateityje kvalifikuotos darbo jėgos ieškantys darbdaviai susidurs su rimta problema.

Darbo birža neturės iš ko parengti kvalifikuotų darbininkų, nes aukštesnio išsilavinimo siekiantis jaunimas po mokslų į Marijampolę beveik negrįžta.

Kompensuoja techninėmis naujovėmis

Marijampolės savivaldybės teritorijoje, apimančioje miestą bei priemiestines kaimiškąsias vietoves, veikia apie 1100 įvairių įmonių. Dauguma jų – paslaugų sferos, pastaruoju metu vis daugiau įmonių užsiima ir gamyba. Tačiau šios, kad galėtų plėtotis, sunkiai besuranda kvalifikuotų darbininkų.

Ne vienus metus žemesniosios grandies specialistų stokoję Marijampolės UAB „Stevila” vadovai ėmėsi patikimo būdo darbo rankų stygiui kompensuoti – gamybos ciklo robotizavimo. Įmonėje jau dirba viena metalo apdirbimo sistema – robotas, kuris beveik visiškai pavaduoja darbuotoją. Tikimasi, kad ateityje tokių sistemų įmonėje pradės dirbti ir daugiau.

Pasak UAB „Stevila” direktoriaus Viliaus Senkaus, gamybos modernizavimo jie ėmėsi ne todėl, kad norėtų mažinti darbuotojų – tiesiog keldami darbo našumą. „Dėl to, kad įmonėje įdiegiamos šiuolaikiškos technologijos, žmonių tikrai neatleidinėsime, nes jų mums ir taip trūksta. Todėl ieškome būdų, kaip su esamais žmogiškaisiais ištekliais įvykdyti didėjančius užsakymus”, – sakė mazgus bei sudedamąsias dalis stambiausioms Europos gamintojoms „Elektrolux”, „Continental” ir kt. gaminančios įmonės vadovas.

V.Senkaus teigimu, jie nelabai besitiki, kad reikalingų precizinės mechanikos specialistų, gebančių skaityti brėžinius bei turinčius daugiau nei suteikiama vidurinėse mokyklose matematikos, fizikos žinių, sugebės parengti profesinio mokymo centrai.

„Anksčiau parengti metalo apdirbimo specialistai jau sunkiai išmoksta dirbti šiuolaikiška ir kompiuterizuota technika, o jaunimas vis dar svajoja tapti vadybininkais, jūrininkais, kosmonautais ar statybininkais, bet ne metalą mokančiais apdirbti darbininkais”, – apie šiandienines specialistų rengimo tendencijas kalbėjo V.Senkus.

Todėl būsimus darbuotojus „Stevila” rengia pati savo mokymo centre. Mokslas čia trunka 12 savaičių, po to laikomas egzaminas.

Centre dirbantys specialistai pastebėjo, jog tolydžio besidominčių ir sutinkančių dirbti sudėtinga technika daugėja. Jei anksčiau iš dešimties išmokytų dirbti šiuolaikinėmis metalo apdirbimo staklėmis žmonių įmonėje likdavo vos du trys, tai dabar 6-7. Be to, šiuo darbu domisi vis daugiau moterų. Jos, anot direktoriaus, kartais net geriau programinėmis staklėmis tekina, atidžiau programuoja negu vyrai.

Faktai

Šalies darbo rinkoje šią vasarą paklausiausi sezoniniai darbuotojai – krovikai ir pagalbiniai darbininkai. Tai teigia personalo nuomos agentūra „Starjobs”.

Tik 30 proc. iš 800 užsiregistravusių jaunuolių neatsisakytų sunkaus fizinio darbo.

Rinkoje pakanka pilnamečių ir nepilnamečių, atliekančių įvairius nesunkius darbus, tačiau darbdaviai vis dažniau susiduria su problemomis, kai prireikia kroviko. Pasak agentūros, į skelbimą, kad ieškoma kroviko ar pagalbinio darbininko, atsiliepia vos vienas kitas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.