Nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimo procesas vyksta 15 metų, tačiau jau dabar aišku, kad valstybė, per vangiai judėjusi proceso pradžioje, papildomai išleido šimtus milijonų litų. Taip atsitiko dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų, rašo „Respublika”.
Nekilnojamojo turto grąžinimo procesą Lietuvos valstybė įsipareigojo baigti 2009 m. sausio 1-ąją.
Dar 2004 m. dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statybos buvo nutarta paimti iš savininkų visuomenės reikmėms žemės sklypus ir už juos kompensuoti po 600 litų už 1 arą. Tuo metu Kauno rajone žemės rinkos kaina jau buvo dešimteriopai didesnė – nuo 2500 iki 6000 litų už arą. Vienuolikos sklypų savininkai nesutiko savo žemės per pigiai atiduoti valstybei ir ėmė bylinėtis. Kol vyko teismo procesai, nekilnojamasis turtas Lietuvoje toliau brango. Dabar tie patys 11 savininkų jau pageidautų milijono litų už 1 ha. Žmonės jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir prašo priteisti iš valstybės po 36 tūkst. litų neturtinės žalos.
Vien šalies miestuose trūksta apie 11 tūkst. ha žemės. Tiek reikėtų laisvo ploto, kad valstybė galėtų natūra grąžinti miestuose sklypus.
Žmonės prarado dešimtmetį, kai jau galėjo valdyti savo turtą. Gauti iš jo pajamų. Tiesa, vilkinant turto gražinimą dešimteriopai išaugo pastatų ir žemės vertė.
Vietos savivalda irgi finansiškai neišlošė. Teko perimti grąžintino turto nuomininkų nuomos mokesčius. Už 1 kv./m Kaune mokama 3,5 lito. Tačiau kaunietis Mykolas Vitkauskas, pirmojo Kaune natūra grąžinto pastato, esančio Aukštaičių g.21, savininkas, skundžiasi, kad nuoma per maža. Anot M.Vitkausko, įvertinę Žaliakalnio rajone esančias butų nuomos rinkos kainas, savininkai patys galėtų išnuomoti savo nuosavybę po 15 litų už kvadratą.
Kita bėda – savininkai reikalauja, kad savivaldybės, iškeldinusios grąžintinų pastatų nuomininkus, savo lėšomis suremontuotų butus.
Tuo tarpu savivaldybėms ir apskritims tenka išlaikyti šimtus tarnautojų, administruojančių turto grąžinimą. Vien Kauno nuosavybės grąžinimo skyriuje dirba 25 specialistai.
Kol vilkinamas turto grąžinimas, labai kenčia ir miestų estetika. Tarkim, laikinoji sostinė. Dauguma Kauno grąžintinų namų buvo pastatyti prieš 80-100 metų. Neremontuojami jie apšiuro, griūva balkonai, aptrupėjo fasadai. Atsirado daugiau nei dešimtmetį neprižiūrimų pastatų. Apleisti ištisi Žaliakalnio, senamiesčio kvartalai.
Iškeldinami iš tokių pastatų nuomininkai nei laimėjo, nei pralošė. Bent jau finansiškai, nes jiems buvo suteikti adekvatūs būstai. Tiesa, nuo per ilgai užsitęsusių nuomininkų ir savininkų batalijų bei neplanuoto išsikeldinimo abi piliečių grupės patyrė neturtinės žalos. Jei nuomininkai ir savininkai kreiptųsi į teismus reikalaudami, kad valstybė jiems atlygintų neturtinę žalą, šalies teismai būtų užversti civiliniais piliečių ieškiniais.
Lietuvos namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos pirmininko M.Vitkausko duomenimis, restitucijos įstatymas ėmė veikti nuo 1992 m. antrojo pusmečio. Kaune reikėjo grąžinti apie 3000 namų ir 14 tūkst. žemės sklypų. Dabar šiame mieste eilėje laukia apie 900 savininkų.
Kauno miesto nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus duomenimis, prieš dešimtmetį iš grąžinamų pastatų iškeldinamiems nuomininkams būtų pakakę apie 2 mln. litų. Tačiau išaugus būstų kainoms nuomininkų kompensacijoms jau tenka skirti 200 mln. litų.
Tačiau iš esmės Kaune restitucijos procesas pajudėjo tik prieš 3 metus. Per patį nekilnojamojo turto kainų augimo vajų. Lūžiu laikomi 2006 m., kai
šalies Vyriausybė kompensacijoms skyrė 105 mln. litų. Iš tų pinigų 23 mln. teko grąžintinų namų savininkams, o likę 77 mln. – iškeldinamiems nuomininkams. Pinigų pakako tik 447 nuomininkų būstams.
Nieko blogo nematau,nes milijonus tvarko tik grupelė žmonių. Kaip nori. Kiek ES milijonų bus užkastą į žemę? Švietimas ir kultūra,mokslas socdemams nerūpi,ne tas tikslas.