Prieš trejetą mėnesių Ūkio ministerijos pateiktą pasiūlymą perimti savo žinion UAB „Geoterma” Klaipėdos miesto vadovai linkę vertinti skeptiškai.
Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, pagrindinė priežastis, verčianti tokią galimybę svarstyti itin atsargiai, – didžiulės įmonės skolos. Be to, esama ir kitų, gamybinių, problemų.
„Geoterma”, teigė vicemerė, buvo statoma kaip alternatyvus šilumos energijos tiekėjas. Jai statyti buvo naudojama Pasaulio banko suteikta paskola.
Gan keblioje situacijoje atsidūrusios bendrovės tolesnis likimas birželį buvo aptartas Ūkio ministerijoje. Prieita prie išvados, kad dėl „Geotermos” veiklos ateityje lemiamą žodį turėtų tarti šalies mokslininkai.
Pasak J. Simonavičiūtės, šiandien jau aišku, kad „Geoterma” nepateisino į ją sudėtų lūkesčių.
„Pagal projektą, joje turėjo būti naudojamas 42 laipsnių temperatūros vanduo. Tuo tarpu pasiekta tik 37,5 laipsnio. Taip pat nepasiektas ir planuotas pajėgumas. Prognozuotas 49 megavatų pajėgumas, o yra tik 35 megavatai. Realiai šiandien „Geoterma” veikia kaip paprasta šiluminė elektrinė: 90 proc. jos tiekiamos energijos išgaunama deginant dujas ir tik 10 proc. – naudojant geoterminį vandenį. Pirminis sumanymas buvo visai kitoks”, – bendrovės ydas vardijo vicemerė.
Dar vienas argumentas „Geotermos” nenaudai yra tai, kad ji dirba nuostolingai. Vien per 2006 metus ji patyrė apie 4 mln. 789 tūkst. litų nuostolių. Negrąžintas paskolos likutis – 14 mln. 455 tūkst. litų. Apie 1,5 mln. sudaro nesumokėtos palūkanos.
„Tokie finansiniai įsipareigojimai – tikrai ne Savivaldybės pečiams”, – įsitikinusi J. Simonavičiūtė.
Dėl šių priežasčių „Geotermos” perėmimas Klaipėdai būtų itin problematiškas.
„Bendrovę perdavus valdyti „Klaipėdos energijai” nepadengti kaštai priverstų ją didinti šilumos kainą, o tai neišvengiamai gultų ant gyventojų pečių. Šito mes tikrai negalime leisti”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Pasak jos, Klaipėdos savivaldybė „Geotermos” akcijas galėtų perimti tik tuo atveju, jei visos čia suminėtosios problemos būtų sprendžiamos su Vyriausybės pagalba, o bendrovės tolesnei veiklai užtikrinti skirta valstybės subsidija.