Jūros šventė – be veido, bet su alumi

1934 metais surengta pirmoji Jūros šventė buvo skirta uostamiesčio kaip jūrinio miesto įvaizdžio gerinimui ir garsėjo didingomis eisenomis bei įspūdingais jūrinės tematikos renginiais.

Konceptualia buvusi šventė laikui bėgant išsigimė ir virto visiškai komerciniu ir nesimpatišku renginiu, kuris daugeliui tikrų klaipėdiečių kelia antipatiją ir daugiadienių orgijų metu verčia sprukti iš miesto.

O šiais metais organizatoriai, šventei skyrę apie vieną milijoną litų, perspjovė praėjusių metų fiestas ir daugelį nustebino idėjų skurdumu bei neorganizuotumu.

Tris dienas trukęs maratonas tradiciškai priminė milžinišką katilą, kuriame virė girta ir šašlykų pavalgyti atėjusi masė. Pagrindiniu akcentu tapo betikslis ėjimas nežinia kur arba sėdėjimas lauke prie stalų.

Šventės beieškant

Noras surasti šventę kankino ne vieną atvykusįjį, tačiau dvasingumo, kaip ir pastaraisiais metais, nebuvo nė su žiburiu matyti. Iš nemažo renginiams skirto biudžeto pinigų papuošimams, matyt, nebeliko. Skurdžiau „aprengtos” šventės daugelis jos dalyvių vargiai pamena – gatves pagyvino vos keli vėjo malūnėliai ir vėliavėles.

Kiekvienais metais Jūros šventės metu būdavo galima stebėti Anatolijaus Klemencovo išradingumo dėka pulsuojančias miesto gatves paverstas vizualiai patraukliomis, tačiau šiemet organizatoriai sugalvojo pataupyti, manydami, kad miestą geriausiai papuoš tai, kas aktualiausia patiems dalyviams – geltonos „Švyturio” palapinės.

O kur šiūkšliadėžės?

Renginių organizatoriai greičiausiai serga gigantomanija. Dešiniojoje Danės krantinės pusėje surengtą Žuvų turgaus teritoriją programoje jie apibrėžė kaip „nuo Pilies tilto iki Šiaurinio rago”. Tačiau atėję nusipirkti rūkytos žuvies žmonės ilgas eiles sudarė vos prie trijų paviljonų.

Problemų sukėlė ir atėjimas į Kruizinių laivų terminalą. Užuot rinkęsi kiek tolimesnį praėjimą pro vartus Pilies gatvėje, visi grūdosi ir dideles eiles sudarė eidami pro pasukamąjį tiltelį.

Bandymas pereiti kelis metrus besitęsiantį ruožą užtrukdavo geras dešimt minučių, o per tą laiką galėjai girdėti piktus žmonių skundus, esą organizatoriai galėtų rasti sprendimą, kaip sumažinti spūstis. Tokie kamščiai susidarydavo dienos metu, o po savaitgalį vykusių vakarinių koncertų išaugdavo į keliasdešimt kartų ilgesnes eiles.

Ekstremalus tapo ir ėjimas Turgaus gatvės link. Tik perėjus Biržos tiltą šventės dalyviai patekdavo ant nesutvarkytos ir akmenimis nusėtos Tiltų gatvės, taip rizikuodami išsisukti kojas. Rizikuoti ir kelti dulkes norėjo tik mažuma, todėl susirinkę spūstis sudarė ant šaligatvių.

Žadėtasis tualetų trūkumas nebuvo toks akivaizdus kaip laukta. Matyt, alaus padauginusi liaudis žinodama, kad prie mėlynųjų būdelių bus eilės ir stipri smarvė, net nesivargindavo eiti jų link, o gamtinius reikalus atlikdavo bet kurioje tamsesnėje vietoje.

Jautėsi akivaizdus šiukšliadėžių deficitas, o nerandantys kur išmesti šiukšlių žmonės dėjo jas tiesiog ant žemės, taip statydami piramides.

Pagrindinės, pulsuojančios šventės vietos skendėjo kepamų šašlykų bei dešrelių aromatuose bei dūmuose.

Kas matė fejerverką?

Šis klausimas kilo daugeliui šventės dalyvių. Sunku pasakyti, ar organizatorių laikrodžiai vėlavo, ar kaltos kitos aplinkybės, tačiau penktadienį žadėtasis atidarymo fejerverkas dangų nuspalvino kiek anksčiau nei buvo nurodyta. Vienuoliktą valandą pažadėtas fejerverkas iššovė pusvalandžiu anksčiau.

Nemaža dalis žmonių jo nepamatė, nes nesuspėjo užsiimti patogios stebėjimui vietos. Itin nusivylę liko maži vaikai, kurie specialiai laukė šios atrakcijos.

Susikertantis su logikos dėsniais atrodo ir renginių baigimosi laikas. Šeštadienį Kruizinių laivų terminale linksmas ir minią žmonių sutraukęs koncertas, kuriame pasirodė Egidijus Sipavičius, Inga Jankauskaitė, Violeta Riaubiškytė, Vilius Tarasovas, ab Edmundas Kučinskas, „Delfinai”, YVA bei „InCulto”, baigėsi 23 valandą. Tuo metu Teatro aikštėje iki 24 valandos dar skambėjo muzika.

Sunku paaiškinti, kodėl atokioje vietoje esančiame terminale koncertai negalėtų vykti kiek ilgiau. Juo labiau, kad miestas dar ilgai būna gyvas ir gyvenimas jame virte verda – visomis šventės dienomis susirinkę žmonės iki pat aušros nepalikdavo gatvių, aikščių ir skverų.

Dingę renginiai ir mirusios vietos

Turgaus gatvė šiais metais buvo paversta teatro ir šokių scena. Greičiausiai Jūros šventės organizatoriai pamanė, kad gyvosios skulptūros tuo pačiu taps ir dekoracijomis, papuošiančiomis miestą.

Teatralizuoti šou susilaukė didelio susidomėjimo, o prie gyvųjų skulptūrų būriuodavosi ir dideli, ir maži. Įspūdingais kostiumais pasipuošę aktoriai į savo rengiamą šou įtraukė ir susirinkusiuosius – kiekvienam norinčiajam galėjo būti padaryta įmantri šukuosena ar makiažas.

Tačiau mistiškai dingo Turgaus gatvėje turėjęs įvykti teatralizuotas itališkų šlagerių koncertas, nebuvo ir kitų programoje žadėtų atrakcijų.

Daugelį šventės svečių erzino žmonių spūstys gatvėse. Bet ar galėjo atsitikti kitaip, kai visi renginiai buvo suspausti į ne itin didelę teritoriją. Be gyvybės, kaip paprastą dieną, atrodė rekonstruojama M. Mažvydo alėja, į renginių zoną nebepateko ir Lietuvininkų aikštė bei anksčiau puikia jaunimui skirta vieta prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto.

Šokių, šokių, šokių!

Aikštelė prie Meridiano tapo viena didele šokių aikštele, kurioje susirinkę žmonės ne tik stebėjo profesionalių šokėjų pasirodymus, bet ir patys bandė mokytis pirmųjų žingsnelių.

Ne itin patogiai pastatyta scena šou stebėtojus vertė stiebtis ant pirštų galų arba mindžioti pievelę prie fontano.

Imituotoje šokių aikštelėje visas Jūros šventės dienas publiką džiugino įvairiausių stilių kolektyvų pasirodymai – nuo hiphopą atstovaujančios „Plazmos” iki tituluotosios „Žuvėdros”.

Norintieji išmokti šokti pradžioje nebuvo drąsūs, tačiau laikui bėgant vis aktyviau lipo ant scenos ir bandė pakartoti profesionalų rodomus žingsnelius. Išmokti šokti norėjo ne tik mažieji, bet ir suaugusieji, kartu su visomis alaus skardinėmis.

Terminalas arčiausiai idėjos

Vienintelė ir labiausiai Jūros šventės dvasią atitinkanti vieta buvo Kruizinių laivų terminalas bei Danės krantinė Šiaurinio rago link.

Atėjusieji galėjo grožėtis regata „Baltic sprint cup”, stebėti laivų paradą bei vaišintis rūkyta žuvimi. Šeštadienį publika pagerbė regatos „Baltic sprint cup” etapo Gdanskas-Klaipėda nugalėtojus bei klausėsi jūrinei miesto bendruomenei skirto koncerto „O saule mano”. Kitoje Danės krantinės pusėje susirinkusieji stebėjo Žvejų vakaronę.

Savaitgalio vakarais vykdavo dideli koncertai, kuriuose pasirodė žinomi atlikėjai bei grupės. Labai lauktas buvo vakar vakarą turėjęs vykti Andriaus Mamontovo bei „Bix” koncertas.

Merui užkliuvo puošyba

Vakar „Vakarų ekspreso” kalbintas Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius nuo didesnių komentarų susilaikė, teigdamas, kad diskutuoti apie Jūros šventę reiks po jos.

Pats meras dalyvavo daugelyje renginių ir bendraudamas su žmonėmis didelių nusiskundimų negirdėjo.

„Beveik visi buvo patenkinti, besišypsantys. Išgirdau tik vieną pastabą dėl nesuremontuotos Tiltų gatvės. Tačiau šiuo atveju pakeisti negalima nieko, nes milijoninis projektas bus pabaigtas tik rudenį”, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Anot jo, šventinė programa tikrai nebuvo prasta.

„Tačiau su teiginiu, kad miestas nebuvo papuoštas tinkamai, visiškai sutinku. Apie tai dar reiks kalbėti su organizatoriais” – tikino miesto meras ir pridūrė, kad neklysta tie, kas nedirba.