Jau tampa tradicija, kad per Jūros šventę šurmuliuoja teatralizuotos eisenos. Spalvingi gatvių teatrai, paradai, tetralizuotos akcijos, gyvosios skulptūros pagyvina miestą, suteikia jam šventiško puošnumo.
Penktadienį Jūros šventė prasidėjo nuo miesto savivaldybės iki Teatro aikštės besitęsiančia karnavaline teatrų eisena. Žmonės žavėjosi įspūdingomis, lyg iš Venecijos karnavalų kaukėmis, kostiumais. Vakare teatrų gerbėjai galėjo gėrėtis linksmu, teatralizuotu itališkų šlagerių koncertu. Pilies teatro gatvės žaismingas vaidinimas „Juodoji magija” kvietė prisijungti žiūrovus. Juos vaišino dangišku gėrimu, rojaus vaisiais ir kitais malonumais. Šeštadienio vakaras prasidėjo itin saldžiu ir puošniu „Pilies teatro” gatvės spektakliu „Muzikinės dėžutės”.
Šiais metais šventės teatrinė dalis išskirtinė savo teatralizuotomis akcijomis, į kurias įtraukiami žiūrovai. Pilies teatro surengtas triptikas „Teatras – kirpykla”, „Teatras – grimerinė” ir „Teatras – rūkomasis” kvietė visus norinčius tapti vaidinimo dalimi ir pasidaryti puikią šukuoseną, grimą ar pasimėgauti rytietiškomis merginomis ir kvapniu kaljano dūmu.
Šiais metais teatro režisieriai sumąstė nerodyti spektaklių, o įtraukti pačius žiūrovus į vaidinimą.
Pasak „Pilies teatro” režisieriaus Alvydo Vizgirdos, atskyrus teatrų festivalį „Šermukšnis” rimtesni spektakliai pasitraukė į šalį ir Jūros šventėje dominavo teatralizuoti vaidinimai.
„Kai vienais metais šventėje nebuvo teatro, žmonės skundėsi, kad neįdomu, nėra į ką pasižiūrėti. Valdžia paprašė, kad vėl rengtume vaidinimus per Jūros šventę. Bet dabar teatras ir vėl primirštamas”,- piktinosi režisierius.
Jis mano, kad miesto valdžia neįvertina, ką gali teatras ir skirdama mažiau pinigų teatrinei Jūros šventės daliai elgiasi neišmintingai.
„Mes galėjome parodyti ne 50 kostiumų, bet šimtą. Taip pat galėjome daugiau pastatyti ir gyvųjų skulptūrų, kurios suteikia miestui puošnumo ir šventiškumo „,- pasakojo A.Vizgirda.
Režisierius teigė, kad kultūros skyrius paprasčiausiai neišnaudoja gabių ir veiklių Klaipėdos teatro vadovų ir neskiria pakankamai dėmesio teatrui, kuris Klaipėdoje turi gilias tradicijas.
Jūros šventėje režisierius pasigenda pastovumo. „Pavyzdžiui, jei žmonės žinotų, kad visada penktadieniais šventė prasidėtų karnavaline eisena, kad Turgaus ar Tiltų gatvė būtų kasmetinė spektaklių vieta, žiūrovai kiekvienais metais to lauktų ir žinotų, kur nori nueiti. Renginiai turi turėti nuolatines zonas. Tradicijų mūsų šventėje trūksta”,- teigė „Pilies teatro” režisierius.
A.Vizgirda taip pat pastebėjo, kad Jūros šventės programa buvo paini, nesuskirstyta zonomis ar temomis. „Sunku susigaudyti ir įsiminti, kur kas vyksta”,- sakė teatralas.