Įvairių mokslo sričių specialistai nuolat ieško būdų bei priemonių padėti neįgaliesiems.
Kruopščiai tirdami žmogaus organizmo, ypač smegenų veiklą, mokslininkai randa vis naujų galimybių ją panaudoti prieš įvairaus pobūdžio ligas.
Pastaruoju metu pasaulio visuomenę sudomino Viskonsino valstijos (JAV) Medisono universiteto mokslininkų Polo Bacho ir Kurto Kačmareko sukurtas prietaisas, vadinamas „elektrinis displėjus”, skirtas pagerinti nereginčiųjų ir silpnaregių orientaciją aplinkoje.
Prietaisą sudaro tinklelis, supintas net iš 144 paauksuotų elektrodų, užimantis vos pašto ženklelio dydžio plotą.
Padėjus šį tinklelį ant liežuvio, elektrodai pradeda į žmogaus smegenis perdavinėti vizualius signalus.
Mokslininkai tvirtina, jog neregys tokiu būdu gauna kažką panašaus į regėjimą.
Savanorė moteris išbandė šį aparatą, „praeidama” labirintą kompiuterio ekrane… užrištomis akimis.
Ką eksperimento dalyvė jautė?
Mokslininkų nuomone, žmogus turi jausti elektrodų siunčiamus impulsus atskirose liežuvio dalyse: jei jie eina liežuviu gilyn, tiesiai, tai ir žmogus turi eiti tiesiai; jei jie jaučiami kairiajame liežuvio krašte, reikia eiti į kairę, jei dešiniajame, į dešinę.
Praeidama ekrane labirintą, moteris vadovavosi tik elektrodų dirgikliais.
„Tai tiesiog nuostabu! – kalbėjo ji po eksperimento.- Juk tas „elektrinis liežuvis” tiesiog bus patikimas „sufleris” tūkstančiams neįgaliųjų!”
Išradėjai sako, jog praktiniam mokymuisi vaikščioti su „elektriniu liežuviu” prireiks maždaug 50 valandų pratybų.
Taigi „elektrinis displėjus” tampa tarytum iš pažiūros nematomu nereginčiojo vedliu.
Kol kas šis naujas prietaisas naudojamas tik elementariausios informacijos perdavimui.
Tačiau išradėjai prognozuoja, kad po kokių penkerių metų tai jau bus sudėtingas mechanizmas, atliekantis kur kas daugiau ir įvairesnių funkcijų, nors ir išliks tokio dydžio, kad lengvai tilps ant liežuvio.
Belaidis kanalas susies bloką su vaizdo arba su infraraudonųjų spindulių kamera, įtaisyta akinių rėmeliuose.