Kai išsenka šalto proto atsargos, išradingumas peržengia bet kokias ribas

Išmatuoti intelektą sudėtinga, kadangi jis yra įvairialypis, pasireiškia įvairiomis formomis, todėl ir būdų jį įvertinti yra nemažai.

1983-iaisiais Hovardas Gardneris, Harvardo universiteto profesorius, pristatė naują, kur kas išsamesnį intelekto supratimą, pavadinęs jį „daugialypiu intelektu“. Jo teorija pažengė toliau nei tradiciniai intelekto vertinimo būdai „ar gali žmogus įsiminti faktus, spręsti matematines užduotis, logiškai mąstyti, rašyti tobulais sakiniais“ ir pan. Vietoj to buvo pasiūlytas universalesnis būdas, suskirstęs intelektą į 7 pagrindines grupes:

1. Lingvistinis intelektas:

sugebėjimas „dirbti“ su kalbomis ir žodžiais. Dalis mūsų nesunkiai išmoksta keletą ar net keliolika kalbų, kiti sunkiai susidoroja ir su gimtosios kalbos taisyklėmis.

2. Loginis – matematinis intelektas:

problemų sprendimas pasitelkus loginį mąstymą. Šios grupės atstovai dažniausiai įsivaizduojami kaip „moksliukai genijai“ ir „knygų graužikai“.

3. Muzikinis intelektas:

gebėjimas mąstyti natų, tonų, ritmo kategorijomis tiek grojant, tiek kuriant muziką.

4. Erdvinis intelektas:

vizualinis problemų sprendimas mintyse. Navigacija ir orientacija yra akivaizdžiausi pavyzdžiai, taip pat menų, skulptūros, dailės gabumai.

5. Kūno kinestezijos intelektas:

sugebėjimas kontroliuoti raumenų judesius, rankos-akies koordinacija ir kiti „sportiški“ dalykai. Tai priešybė nerangumui ir negrabumui.

6. Tarpasmeninis intelektas:

sugebėjimas pajusti kitų žmonių nuotaikas, jausmus ir emocijas. Socialiniai sugebėjimai.

7. Intrapersonalinis intelektas:

mokėjimas suvaldyti save, savo jausmus ir mintis.

Į ką atkreipti dėmesį? Viena svarbiausių žmogaus intelekto ir sumanumo taisyklių: niekada nemanyk, kad tas pats išsilavinimas suteikia vienodą išmanymą. Juk ne kiekvienas, baigęs prestižinę aukštąją mokyklą ar universitetą yra vienodai sumanus, ir ne visi vos vidurinį išsilavinimą įgiję piliečiai yra „kretinai“. Juk pagal pateiktą „daugialypį intelektą“ matai, kad visi mokomės skirtingai ir domimės įvairiomis suvokimo formomis.

Dar viena taisyklė: išmintingiausi mūsų visuomenės atstovai paprastai pabrėžia, kad žino palyginti nedaug. Todėl niekada nepasitikėk tuo, kuris žino atsakymus į visus klausimus, viską piešia tik baltai arba juodai, tiki, kad visi dalykai yra tik geri ar blogi. Sumanumas – tai supratimas, kad daugelis problemų nėra vienareikšmės ir gali būti sprendžiamos įvairiai, tiesiog mes pasirenkame, mūsų nuomone, tinkamiausią sprendimą.

Kaip tai daryti?

Nėra idealiai patikimo būdo patikrinti žmogaus intelektą, ir niekuomet nebus. Tačiau yra daugybė būdų, kaip padaryti logišką išvadą, jei… pateiksi reikiamus klausimus. Prisimink šiuos patarimus, kai mėginsi „perkąsti“ pašnekovą.

Jei neišmanai dalyko, užduok bendresnio pobūdžio, o ne specifinius klausimus.

Bet kuris, turintis šiek tiek laisvo laiko, gali įsiminti faktus, pavidalus ir panašius dalykus. O suprasti platesnes sąvokas – kur kas sudėtingiau.

Užduok tokius klausimus, į kuriuos žinai atsakymus.

Jeigu pašnekovas atsako teisingai arba prisipažįsta nežinąs – viskas gerai. Tačiau jeigu jis pradeda painiotis, kalbėti abstrakčiai arba išsisukinėti – nieko gero.

Reikalauk apgalvoto, racionalaus atsakymo.

Viskas, ką girdi, skamba taip, tarsi vyrukas lyg papūga kartotų tai, ką perskaitė laikraštyje? Tuomet paieškok tokio, kuris kalbėtų savo žodžiais ir, svarbiausia, suprastų, apie ką kalba.

Nepasitikėk skambiais žodžiais, kurie netinka situacijai arba neteisingai vartojami.

Kai kurie žmonės mėgsta šiek tiek pasipuikuoti vartodami įspūdingai skambančius žodžius. Suklusk, jei tie žodžiai tam tikrame kontekste netinka.

Paklausk to paties dar kartą, tik kitaip pateikdamas klausimą.

Stebėk, ar atsakymas bus tas pats. Tai padeda patikrinti bendrąsias žinias, o ne vien betikslį iškalimą.

Paklausk jo nuomonės kokiu nors klausimu.

Sužinosi, ar tavo pašnekovas turi savo nuomonę ar tik konstatuoja faktus.

Atkreipk dėmesį į kritiką.

Kaip jis kritikuoja jam nepatinkančius dalykus, objektus, žmones? Mokėjimas peikti taip, kad nieko neįžeistum, yra didelis menas ir liudija ne tik apie žmogaus taktą, bet ir apie išradingumą. Sumanūs vyrukai žino, kaip karčias piliules apvolioti cukraus pudroje, nes tik kvailiai nesupranta, kad subtilūs niuansai nėra vien paprastas mandagumas.

Svarbu tikslumas ir aiškumas.

Aiškiai išdėstyti mintis yra kur kas svarbiau, nei pažerti virtinę skambių žodžių. Žmogus, skambiais žodžiais apibūdinantis mažas idėjas, tiesiog nori pasirodyti esąs sumanesnis, nei yra iš tikrųjų.

Ir tai dar ne viskas: intelektas – geras dalykas, tačiau tai turėtų būti vertinama kaip sudedamoji bendrų žmogaus sugebėjimų dalis. Turėti daug žinių – viena, tačiau mokėti tas žinias panaudoti – visai kas kita. Daug pasiekę žmonės ne visada yra patys išmintingiausi, o spinduliuojantys išmintimi nesulauks sėkmės, jei žinojimo nemokės paversti kapitalu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.