Prisimink vaikystę. Mėgaukis. Leisk aitvarui tave nešti. Patirk malonumą. Atsispirk nuo jūros bangos ir šoktelk į viršų. Kabėk ore. Plauk, nešamas aitvaro burės. Šypsokis. Skrisk.
Daugybė klaipėdiečių jūros ar marių pakrantėse jau yra gėrėjęsi įspūdingais vaizdais: į dangų kylančiais didžiuliais aitvarais, kurie tempia bangomis čiuožiančius žmones. Jėgos aitvarai – galimybė pasimėgauti romantika ir adrenalinu. Vieniems tai sportas, kitiems – pramoga. Bet kuriuo atveju, tai daug smagiau nei šiaip tysoti paplūdimyje.
Šio sporto entuziastas ir profesionalas klaipėdietis Viktoras Šeputa juokauja, kad jėgos aitvarus dažniausiai išbando tie, kuriems populiariausias Lietuvoje žaidimas – susėdus prie stalo vienas kitam stumdyti butelį – praeities etapas.
Malonumų sintezė
Daugelį metų profesionaliu burlentininku buvęs V.Šeputa „Klaipėdai” sakė, kad jėgos aitvarais, arba „kaitais”, jis susižavėjo tuomet, kai tik jie atsirado – prieš penkeris metus.
„Man patiko, kaip vienas profesionalas apibūdino šį sportą. Jis sakė, kad „kaitbordingas” tai visų sporto rūšių, kuriose yra lenta, simbiozė. Kai įvaldai jėgos aitvarus, supranti, kad iš tiesų šiame sporte yra ir važinėjimosi snieglente, ir burlentės, ir vandens slidžių elementų bei malonumo, – aiškino jis. – Be to, esi nepriklausomas. Nereikia katerio, kuris temptų slides, ar kalno, nuo kurio reikėtų nusileisti. Pakanka vandens ir palankaus vėjo. O vėjas juk nekainuoja”, – unikaliam sportui komplimentų negailėjo V.Šeputa.
Skraido bent tūkstantis
V.Šeputos teigimu, jėgos aitvarai kasmet populiarėja.
„Nuvažiuokit bet kurią dieną į Dreverną, Svencelę, kur „kaitavimui” yra geriausios gamtos sąlygos, pamatysite bent dvidešimt automobilių. O savaitgalį – ir per šimtą, – tikino jis. – Manau, kad Lietuvoje pramogaujančių su jėgos aitvarais jau yra bent tūkstantis, o profesionaliau besimokančių įvaldyti aitvarus – kelios dešimtys”, – sakė jis.
V.Šeputa taip pat pasakojo, kad nemažai burlentininkų perėjo į jėgos aitvarų sportą, jiems įvaldyti nereikia tiek daug fizinės jėgos, didžiulės mašinos ar priekabos. Aitvarai lengvesni, paprasčiau transportuojami.
Dėl šių priežasčių mėgautis jėgos aitvarų teikiamomis skrydžių ir plaukimo galimybėmis gali ir vyresnio amžiaus žmonės, moterys, net vaikai nuo dvylikos metų.
Kaip tai vyksta?
Išmokti valdyti jėgos aitvarus – nesudėtinga. Tam pakanka kelių valandų pažintinių kursų ir keliolikos valandų praktikos.
„Sporto esmė tokia, kad ant 1-1,5 m lentos stovintis žmogus vandeniu yra traukiamas 7-16 kvadratinių metrų aitvaro burės. Aitvaras yra lengvai reguliuojamas specialių virvių, vadinamųjų „stropų”. „Stropais” valdoma ir aitvaro jėga, ir jo traukimo kryptis. Galima reguliuoti ir aitvaro jėgą, kad jis trauktų stipriau, ar silpniau. Įtempus jėgą, į orą gali pašokti nuo kelių iki keliolikos metrų aukštyn ir pakaboti ore”, – pasakojo jis.
Pasak V.Šeputos, naujokai su nedideliu aitvaru ant žemės pirmiausiai išmoksta valdyti aitvarą virvėmis. Tuomet mokosi teisingo pakilimo ir nusileidimo. Kitas etapas – vandenyje. Pradedantysis pirmiausia aitvarą vandenyje išbando be lentos – čiuožia pilvu.
Pajutęs jėgą, supratęs, ką aitvaras gali, žmogus pirmą kartą bando atsistoti vandenyje ant lentos.
Išklausę dar patarimų dėl saugumo, žmonės patys mokosi savarankiškai.
„Greitis ne svarbiausias dalykas, kuris „veža”. Smagiausia, kad gali pašokti į orą, pakabėti, vėl nusileisti, gali plaukti jūra, gali leistis ir pakilti kartu su jūros bangomis”, – pasakojo profesionalas.
Pramogos kainuoja
V.Šeputos tikinimu, jėgos aitvarų sportas kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir kitos ekstremalios pramogos – nardymas, šokinėjimas parašiutu, žvejyba ar medžioklė.
„Kiekvienai kokybiškai pramogai reikia lėšų. Žmonės jau supranta, kad norint kokybiško, originalaus ir smagaus laisvalaikio, reikia į jį ir investuoti, – tikino jis. – Todėl daugeliui tie daugmaž septyni tūkstančiai litų, kurių prireikia įsigyti aitvarą, lentą, specialų kostiumą ir batus – ne kosminė suma. Juolab kad kasmet jų nebūtina keisti”, – teigė V.Šeputa.
Tiesa, kol kas jėgos aitvarais labiausiai žavisi vilniečiai ir kauniečiai. Anot V.Šeputos, gal jie turtingesni, o gal labiau išsiilgę naujovių ir neįprastų pramogų.
Triukus atlieka „profai”
„Man patinka, kad net profesionaliose „kaitų” varžybose teisėjai vertina būtent laisvąjį stilių – triukus, išmonę, skrydžio greitį ir grožį. Pasikinkę vėją, profesionalai vandenyje ir ore išdarinėja kone stebuklus, – pasakojo jis. – Jie pašoka keliolika metrų į aukštį, skriedami dideliu greičiu ore verčiasi per galvą, per nugarą perima vairalazdę, padaro mirties kilpą, į vandenį krenta iš didelio aukščio – tai kone akrobatika ore ir įspūdingas reginys žiūrovams”, – teigė V.Šeputa.