Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo (Jakas Avikso) nusiuntė sveikinimą šalies Išvaduotojų sąjungos veteranams, vokiečių pusėje kovojusiems su sovietine armija, ir padėkojo jiems už viską, ką šie kadaise nuveikė tėvynės labui.
Kreipdamasis į Išvaduotojų sąjungos narius, kurie šeštadienį susirinko į sąskrydį Ida Virumos apskrityje, ministras pabrėžė, kad šie metai Estijos valstybei buvo ypatingi.
J.Aaviksoo nuomone, po 1991 metų rugpjūčio istorija kelis kartus tikrino, kaip piliečiai pasirengę ginti šalį tiek savo jėgomis, tiek remiami draugų ir partnerių.
Ministras, turėdamas omenyje masines riaušes, kilusias Taline dėl paminklo sovietiniams kariams iškėlimo, pabrėžė, kad 2007 metų kritiniai įvykiai sostinėje ir už jo ribų buvo pačios rimčiausios kliūtys, iškilusios Estijos žmonėms.
„Apie estų tautos valią gintis buvo pasakyta daug žodžių, dažnai nekompetentiškų ir kritiškų, – pridūrė ministras. – Tad tuo labiau šiandien galime didžiuotis savimi ir savo tėvynainiais”.
J.Aaviksoo pažymėjo, kad Estijos piliečiai išliko ramūs ir neprarado blaivios nuovokos, nesileido, kad valstybė ir žmonės būtų išprovokuoti įvykiams, kurių padarinius net sunku prognozuoti.
NEPRALEIDO PROGOS
Ministras sakė, kad dešimtys tūkstančių vyrų, kurie 1944 metais savo noru atsiliepė į Juri Uluotso (Jūrio Uluotso, ministro pirmininko, tuomet ėjusio prezidento pareigas) raginimą ginti savo valstybę, nepraleido istorijos suteiktos trapios galimybės kovoje apginti Estijos Respubliką ir vėl sukurti savo valstybę.
„Savotišku pasiteisinimu galima vadinti tai, kad kita tokia galimybė mums pasitaikė beveik po pusės amžiaus, – pabrėžė jis. – Šioje savanoriškoje kovoje už savo valstybę ir savo liaudį aš įžvelgiu lojalumo, ištikimybės, meilės savo artimui ir savo šaliai apraiškas”.
„Jūs įkūnijate Estijos laisvę – tą vienintelę ir bendrą laisvę, kurios gurkšnį mūsų mažai tautai pavyko trumpam įkvėpti visa krūtine. Jūs įkūnijate kovą, – ir ginkluotą, ir neginkluotą, – prieš neteisybę ir blogį. Sąjunga mus suvienijo parodydama, kad estų tautos laimėjimai ir ateitis didžia dalimi priklauso nuo to, kaip sugebėsime susitelkti ir veikti išvien”, – pažymėjo ministras.
Buvusių 20-osios estų SS divizijos kariškių ir estų, kariavusių prieš sovietų kariuomenę kitose hitlerinės Vokietijos karinėse dalyse, sąskrydis vyko šalies Vaivaros rajone netoli sienos su Rusija.
Jis prasidėjo prie Sinimejės aukštumų, kur 1944 metų liepos 29-ąją užvirė kruviniausias mūšis Estijos teritorijoje. Čia, skirtingais duomenimis, per septynis mėnesius krito apie 200 tūkst. sovietinių ir nacių kareivių. Tarp pastarųjų buvo ir estų esesininkų, kuriems talkino savanoriai iš Belgijos, Nyderlandų ir kai kurių kitų šalių.
Sąskrydžio dalyviai padėjo vainikus prie paminklinio akmens, pagerbdami 20-osios estų SS divizijos karius, taip pat šiose vietose kariavusius SS legionierius iš Danijos, Olandijos, Norvegijos.
Tarp maždaug 250-300 susirinkusiųjų buvo ir SS veteranų iš Norvegijos bei Austrijos. Į renginį susirinko daug jaunimo.
Tvarka rūpinosi sustiprintos policijos pajėgos.
KOVOJO UŽ DEMOKRATIJĄ
Estijos veteranai prašė jų dalyvavimą kare vokiečių pusėje laikyti indėliu į kovą už laisvę ir demokratiją. Kalbėjusieji tvirtino, kad „vokiečių mundurais vilkėję estai kovojo už demokratiją”.
Buvo girdėti ir raginimų „neatsipalaiduoti”, nes kaimynystėje yra Estijai „priešiška valstybė”.
Parlamento deputatas, buvęs užsienio reikalų ministras Trivimi Velliste (Trivimis Velistė) pareiškė, kad „kartais galima išgirsti raginimą „gyventi draugiškai. Mes neturime jam paklusti”.
Jo nuomone, vadinamojo Bronzinio kario perkėlimas yra dabartinės vyriausybės pergalė, „kurią dar teks įvertinti” ir kurios vaisiais „naudosis būsimosios kartos”.
Išvaduotojų sąjungos duomenimis, šiuo metu Estijoje dar yra apie 3000 buvusių kareivių, kovojusių hitlerinės Vokietijos pusėje.