Linksmame dvare linksmas vaiduoklis gyvena

Sodriai raudono atspalvio sienos, virš apylinkių iškilęs bokštas, žydintys gėlių vazonai sode, tvenkinys ir ramiai čiurlenantis upeliūkštis – tokį senovinio Arvydų-Bezdonių dvaro vaizdą atkūrė dabartinis jo savininkas prodiuseris Mindaugas Vosylius. Jis pasakoja, jog ištaigingame dvare, vadinamame Villa Mindoza, vaidenasi. Bet tenykštis vaiduoklis – visai nepiktas.

Kaip prie Viduržemio jūros

Apie dvidešimt penki kilometrai nuo Vilniaus centro, Bezdonių gyvenvietėje esantis dvaras įrengtas klasikiniu Viduržemio jūros kraštų stiliumi: jame – šiltomis spalvomis dažytos sienos, iš metalo kaltos lovos su margais užtiesalais ir kalnais pagalvėlių, minkštasuoliai, aptraukti gėlėmis siuvinėtu gobelenu, metalo praustuvės, akmenėlių mozaikomis puošti stalai bei sūkurinė vonia, jaukią šviesą skleidžiantys šviestuvai, skambčiojantys vėjo varpeliai, originaliu vilos ženklu pažymėti gėlių vazonai ir ryškiaspalviai hamakai kieme šalia tvenkinio. Visa tai – įgyvendintos paties šeimininko idėjos, kuriam Villos Mindozos interjero kūrimas buvo savotiškas hobis. „Norėjau, kad būtų linksma”, – paprašytas apibūdinti dvaro stilių sako M.Vosylius. Anot jo, lietuviškų dvarų atmosfera dažnai būna sunki, juose daug pilkumos. Būtent to jis norėjo išvengti.

Villos Mindozos valiūkiška dvasia kruopščiai kurta net penkerius metus. Sienos ne kartą perdažytos, kol išrinktas tinkamas atspalvis, baldai, kilimai, užuolaidos, lovų užtiesalai, šviestuvai, indai ir kitos detalės rinktos po vieną, kad tiktų prie lengvo, itališką ar ispanišką primenančio interjero. Dar ir dabar dvare yra ką nuveikti. Vaikščiodamas po sodą M.Vosylius ore piešia ornamentus, kuriuos planuoja iš akmenėlių sudėlioti takeliuose. Visas piešinys ypač gerai turėtų būti matomas iš bokšte esančios apžvalgos aikštelės. Beje, mozaikas po akmenėlį dėlioja pats šeimininkas. „Aš taip medituoju”, – paaiškina jis. Projektuoti dvaro interjerą bei aplinką jam nebuvo sunku, nes į menus paskendęs, kaip pats sako, yra visą gyvenimą. Vilniaus dailės akademijoje jis įgijo grafiko specialybę.

Tvenkinį pastebėjo jau nusipirkęs

Mintis atstatyti senovinį dvarą prodiuseriui kilo gana netikėtai. Draugui paprašius padėti susirasti butą, M.Vosyliui teko panaršyti po parduodamo nekilnojamojo turto skelbimus. Akis užkliuvo už siūlančiojo įsigyti dvarą. Vien iš smalsumo vieną tamsią žiemos dieną nuvyko jo apžiūrėti, o vėliau nusprendė ir nusipirkti. Juokingiausia tai, kad tik pavasarį, jau kurį laiką įsigijęs senovinį pastatą, pamatė, jog per kiemą dar ir upelis teka bei telkšo tvenkinys. Kai būsimą pirkinį apžiūrėjo šaltuoju metų laiku, per sniego pusnis vandens telkinių nebuvo matyti.

Keletą metų apgriuvęs dvaras stūksojo visų pamirštas. Tačiau 2001-aisiais sniego bei lietaus neatlaikęs dvaro bokštas nugriuvo. Tuomet teko nuspręsti: palikti seną pastatą likimo valiai ar imtis atstatymo darbų. M.Vosylius pasirinko antrąjį variantą. Atsinaujinęs, su vėl iškilusiu bokštu Arvydų-Bezdonių dvaras atvėrė duris šių metų pradžioje. Pavadinimą jis įgijo pagal šeimininko pravardę – Mindoza. Jame planuojama rengti originalias pramogas. Pavyzdžiui, pageidaujantieji gali nusifilmuoti filme, kurio veiksmas vyktų šiame dvare.

Priklausė ir vienuoliams, ir lėbautojams

Pasivaikščiojus dvaro koridoriais norisi pasiteirauti, ar kartais jame nesivaidena. Juk dvaro istorija siekia net XIV amžių. Tuomet dar kunigaikštis Jogaila mėgdavo medžioti apylinkės miškuose, o dabartinio dvaro vietoje buvusiame greičiausiai mediniame pastate priimdavo svečius. XVII šimtmečio pradžioje dvaras atiteko jėzuitams. Jame lankydavosi garsus poetas Motiejus Sarbievijus.

Mūrinis pastatas su bokštu pastatytas dar vėliau – XVII amžiaus pabaigoje ar XVIII pradžioje. Iš rankų į rankas jis keliavo iki pat praėjusio šimtmečio, kai tarp dviejų pasaulinių karų, kaip ir visas Vilniaus kraštas, atiteko lenkams. Jo tuometinis šeimininkas Koscialkovskis, garsėjęs laisvu gyvenimo būdu, įsitaisydavo dvaro bokšte ir iš muškietos šaudydavo į aplink besiganančias karves.

Sovietiniais laikais pastate kurį laiką buvo įrengti ir kino teatras, ir vaikų darželis, o galiausiai jis paliktas likimo valiai. Iki jį įsigyjant M.Vosyliui, dvaras gerokai apgriuvo. Bet jame įsikūręs gerasis vaiduoklis, kaip pasakoja savininkas, iki šiol kuria jaukumo atmosferą. Sako, kad dėl jo laikrodžio rodyklės dvare sukasi kur kas greičiau nei įprasta.