Kol tauta geria, vis daugiau atsiranda tų, kurie ignoruoja alkoholį
Šįvakar prasidėsianti Jūros šventė ne vienam taps proga išlenkti bokalą alaus ir pradėti daugiadienes linksmybes.
Klaipėdiečiai jau seniai juokauja, kad ši šventė tampa visuotiniu nusigėrimo savaitgaliu.
Alaus šventinį savaitgalį uostamiestyje tradiciškai iš tiesų išgeriama rekordiškai daug.
Tačiau Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie visiškai išbraukia alkoholį iš savo švenčių tvarkaraščio, arba taurę gėrimo pakelia tik itin svarbiomis gyvenimo progomis.
Jie „Klaipėdą” tikino, kad atsisakius alkoholio, gyvenimas pasikeičia.
Galva nėra skaudėjusi
Pramogų versle dirbantis verslininkas Kazys Paulikas dienraščiui sakė, kad negeria kone visą gyvenimą. Tačiau pastaruoju metu ypatingesne proga jis išlenkia vieną taurę vyno ar taurelę konjako.
„Gurmaniškai pasimėgauti geru gėrimu – nieko blogo. Medikai po keturiasdešimties rekomenduoja retkarčiais išgerti po keliasdešimt gramų konjako ar vyno. Prisiverčiu ir, esant progai, paragauju. Nė galva neapsisuka, – tikino K.Paulikas. – Per gyvenimą nesu tiek išgėręs, kad rytą skaudėtų galva. Man alkoholis nereikalingas. Pasaulyje yra tiek daug gražių dalykų, į kuriuos gera žiūrėti blaiviomis akimis”.
Pastarąją frazę jis dažnai pakartoja ir savo bendradarbiams, primindamas, kad kiekvienas gali rinktis.
„Manau, kad kuo didesnių tikslų žmogus gyvenime siekia, tuo mažiau jam derėtų svaigintis. Jei nori nemažai pasiekti, turi būti ir pavyzdys aplinkiniams. Aš retkarčiais neįkyriai pasakau jauniems kolegoms, kad jie turėtų nebijoti, išdrįsti išsiskirti iš visų, – teigė jis. – Ir man pačiam prieš dešimt metų nuvažiavus pas gimines ilgai tekdavo aiškintis, kodėl nepakeliu taurės. Buvau kaip raupsuotasis. Dabar visi priprato”.
Plempiančių nepeikia
Kelių lošimo namų ir pramogų centrų savininkas tikino, kad supranta tuos, kurie norėdami atsipalaiduoti vis dėlto išgeria.
„Būna žmonių, kurie negali laisvai bendrauti, atsipalaiduoti neišgėrę. Nieko baisaus, jei jie vieną taurę išlenkia ir tampa drąsesni, užmezga pokalbį. Jei su saiku, alkoholis nėra vien blogai, – nekritikavo išgeriančiųjų verslininkas. – Man pačiam lengva bendrauti ir neišgėrus, be to, savo malonumui sportuoju, o sportas su alkoholiu nedera. Kiekvienas renkasi”.
K.Paulikas nepeikė ir per Jūros šventę alų plempiančių klaipėdiečių.
„Tegu išgeria, jei nori, – švenčių reikia. Nerimą kelia tik faktas, kad gatvėse tenka matyti girtus nepilnamečius. Dėmesį reikėtų koncentruoti į šią problemą ir galvoti, kaip padaryti, kad jiems alkoholis būtų nepri-einamas”, – rūpinosi verslininkas.
Negeria trejus metus
Seimo narys Vytautas Grubliauskas dienraščiui sakė, kad sprendimas visiškai atsisakyti alkoholio į jo gyvenimą atėjo natūraliai, tarsi savaime.
„Po kažkurio gero baliaus kitame jau nebegėriau, o paskui supratau, kad nenoriu, netraukia. Tačiau nebuvo priežasties, dėl kurios apsisprendžiau nebegerti. Matyt, organizmas pats pasirinko taip”, – sakė Seimo narys.
V.Grubliauskas teigė, kad net negalėtų pasakyti, kiek laiko negeria nė lašo, nes jokios datos ar brūkšnio sienoje nebrėžė. Jis mano, kad negeria daugmaž trejus metus. Daugiau nei prieš dešimtmetį politikas alkoholio buvo atsisakęs 7 metams.
„Tačiau būtų kvaila eiti per miestą ir visiems aiškinti, kad alkoholis – blogis. Tegu kiekvienas pats apsisprendžia. Pakanka to, kad pats būdamas linksmoje kompanijoje nedemonstruoju niūraus blaivumo. Negerdamas puikiai linksminuosi ir bendrauju”, – teigė klaipėdietis.
Seimo narys tikino, kad žmonės, su kuriais jam tenka nuolat bendrauti, vis dažniau pagalvoja, ar alkoholis tikrai praskaidrins šventę, ar atneš bėdų.
„Pažįstami greičiau blaivėja, nei girtėja. Tačiau karas keliuose rodo, kad tokia tendencija – ne visoje Lietuvoje”, – sakė jis.
Šventė – 365 dienos
V.Grubliauskas tikino, kad nemato nieko bloga, jei susitikę draugai ar giminaičiai prie stalo išlenkia po porą bokalų ar taurių – tokia tradicija Lietuvoje.
„Parodykite man lietuvį, kuris, progai esant, nepasiūlys išgerti. Tačiau kyla kitas klausimas, ar iš tiesų laikomės tradicijos? Gali būti, kad kai kurie šventėmis tik pridengia savo priklausomybę. Tačiau tokie Jūros šventę sau susikuria 365 dienas per metus, – juokavo politikas. – Nenorėčiau propaguoti abstinencijos. Laikausi nuostatos, kad žmogus pats turi suprasti, ko daugiau – naudos ar problemų sukuria alkoholio vartojimas”.
Pašnekovas tikino, kad šventėse ir vakarėliuose aplinkiniai jau nebeįkyri nuolatiniais siūlymais išgerti.
„Matyt, labai jau greitai gandai Lietuvoje sklinda. Daugelis žino, kad negeriu. O jei kas ir pasiūlo, mandagiai atsisakius, mano apsisprendimą priima”, – tikino jis.
Alkoholį išpila
Kaip „Klaipėdą” tikino šokių grupės „Tina dance” vadovė Kristina Navickaitė-Tina, alkoholio ji paragavo būdama dvidešimties, tačiau tai tapo pirmu ir paskutiniu kartu, kai mergina svaiginosi.
„Draugės įkalbėjo, jog turiu bent pabandyti išgerti, kad paskui galėčiau sakyti, jog tikrai nenoriu alkoholio. Tuomet buvo labai bloga. Iki šiol nesuprantu, kodėl tie žmonės geria. Jei kas nors priverčia mane išgerti bent gurkšnį šampano, man po valandos jau galva skauda. Tenka išsisukinėti”, – prisipažino ji.
Mergina neslėpė, kad sukdamasi pramogų verslo sūkuryje ji neretai per vakarėlius gurkšnoja taurę sulčių. Tuomet aplinkiniai neįkyri siūlymais išgerti. Šokėja tikino, kad jai yra tekę ir patyliukais pakeisti savo taurę kita, ir paslapčia išpilti alkoholį į kurio nors draugo taurę.
„Pramogų pasaulyje įprasta net reikalus aptarinėti prie butelio. Aš nepritampu. Tačiau tie, su kuriais nuolat dirbu, jau žino mano įpročius. Vis dėlto nevengia patraukti manęs per dantį. Pavyzdžiui, Valinskas vis pasišaipo, kad gerai bent, jog berniukus myliu, kitaip būčiau visai nenormali”, – juokėsi mergina.
Kūryba pasikeitė
Vienas žinomiausių šalies poetų Vytautas P.Bložė negeria ir nerūko jau daugiau nei keturiasdešimt metų.
„Mano pirmosios dvi eilėraščių knygelės, kurias rašiau, kai dar vartojau alkoholį, visiškai kitokios, nei tos, kurias vėliau rašiau nebegerdamas nė lašo. Net pačiam sunku patikėti, kad tai to paties žmogaus kūryba, – dienraščiui sakė jis. – Tačiau nieko neidealizuoju. Gerti ir rūkyti mečiau tuomet, kai nebegalėjau kontroliuoti tų procesų. Tuomet supratau: jei noriu kurti, turiu paaukoti svaigalus”, – prisipažino jis.
Poetas pasakojo, kad praėjus kiek laiko po to, kai atsisakė svaigalų, jo vidiniame gyvenime įvyko svarbių lūžių, o kūrybinį įkvėpimą jis atvėrė tarsi iš naujo.
„Nieko nesakau tiems, kurie geria. Jei jie gali išgerti ir neprisigerti, tegu. Bet kuriantiems kartais patariu pamėginti kurti blaiviai. Tuomet visai kiti pasauliai atsiveria, jėgų tarsi pats dangus duoda. Aš didelę pakylėjimo bangą pajutau ir iki šiol jaučiu”, – sakė poetas.
V.P.Bložė ne tik negeria ir nerūko, bet ir maitinasi vegetariškai bei kasdien sportuoja.
Drambliai – ne pavyzdys
Viena populiariausių šalies dainininkių Jurga Šeduikytė tikino, jog visiškai negerti apsisprendė suvokusi, kad alkoholis tik painioja jausmus ir gyvenimą.
„Tai, kad drambliai į duobę sumetę vaisius juos sutrypia, paraugina ir paskui geria vyną, neturėtų būti pavyzdys žmonėms, – juokėsi mergina. – Vartojau alkoholį atvažiavusi studijuoti į Vilnių, tačiau tai smagus studentiškas etapas, iš kurio išaugau. Gaila, kad kiti neišauga ir tai perauga į priklausomybę”, – dienraščiui sakė ji.
Dainininkė neslėpė, kad prisibijo išgėrusių žmonių.
„Išgėrę žmonės keičiasi. Baisu, kad susipažinęs su vienokiu žmogumi, pamatai jį girtą ir supranti, jog jis visai ne toks, su kokiu norėtum bendrauti, – teigė mergina. – Kai esi blaivus, suvoki, kad visos emocijos, kurias išgyveni, yra tikros šimtu procentų. Visi tie apspangimai – tik žmogaus bėgimas nuo savęs ir rūpesčių. Tačiau aš esu įsitikinus, kad alkoholis labiau kenkia nei padeda”, – kategoriškai užbaigė J.Šeduikytė.