Priverstiniu būdu išieškomų skolų portfelyje iki šių metų vidurio susikaupė 2,62 mlrd. litų negrąžintų lėšų. Šį portfelį sparčiai sunkina naujos šešiaženklės arba dar didesnės skolos, dėl kurių į antstolius vis dažniau kreipiasi ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybės institucijos.
Valstybės naudai išieškomų skolų suma nuo 2004 metų vidurio kasmet padidėdavo vidutiniškai po 127,04 mln. litų ir šiuo metu viršija 1,01 mlrd. litų. Tarp jų yra 522,10 mln. litų nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui. Tai penktadalis viso skolų portfelio lėšų.
Kaip pastebi Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Asta Astrauskienė, valstybės institucijų pateiktos bylos antrus metus iš eilės sudaro 61 proc. visų antstolių kontorose vykdomų priverstinio išieškojimo bylų. Tačiau pagal bylų kategorijas matyti, kad pastaruoju metu valstybės institucijos antstoliams pateikia daugiau tiek pačių didžiausių, tiek pačių mažiausių skolų išieškojimo bylų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį antstoliams pateikta 126,29 tūkst. naujų išieškojimo bylų, iš kurių beveik pusė – 61,72 tūkst. – yra bylos dėl 200 litų nesiekiančių skolų išieškojimo. Šio kategorijos bylų tradiciškai pateikiama daugiausia, nors bendrame skolų portfelyje joms tenka vos 0,7 proc. visos išieškotinos sumos. Daugiausia bylų dėl mažų skolų išieškojimo per šių metų sausio-birželio mėnesius antstoliams pateikė teismai (42 proc.), policijos įstaigos (26 proc.) bei kitos valstybinės institucijos ir susisiekimo paslaugas teikiančios įmonės (27 proc.). Tokių bylų vidutinė statistinė išieškotina suma per pirmąjį 2007 metų pusmetį buvo 52 litai (2006 metais – 54,7 Lt., 2005 metais – 57,8 Lt., 2004 metais – 63,9 Lt.).
LAR valdytojos A. Astrauskienės teigimu, statistika verčia manyti, jog daugelis žmonių neatidžiai skaito teismo dokumentus ir neatkreipia dėmesio, kad jiems būna priteista ne tik skola, bet ir žyminis mokestis. Kiti galbūt numoja ranka į nedideles skolas, kurias tikriausiai pajėgtų susimokėti be antstolių įsikišimo ir su tuo susijusių papildomų išlaidų.
Daugiausia bylų dėl didžiausių skolų, kiekviena iš kurių siekia arba viršija 100 tūkst. litų, antstoliams per pirmąjį šių metų pusmetį pateikė privatūs juridiniai asmenys (212) ir valstybės institucijos (151). 80 vykdomųjų dokumentų dėl ypač didelių skolų priverstiniam išieškojimui per šešis mėnesius pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), 52 – teismai.
Baigę vykdyti 122 235 įvairių skolų išieškojimo bylas, per 2007 metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams padėjo susigrąžinti 76,51 mln. litų lėšų. Bendra sugrąžintų skolų suma palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šiemet mažesnė (pernai buvo 160,58 mln. litų), kadangi 30 proc. mažesnė buvo ir bendra išieškotinų skolų suma baigiamose vykdyti bylose.
Skolų išieškojimo kokybės vidurkis (kreditoriams sugrąžintos sumos santykis su neišieškota suma) užbaigose bylose trečius metus iš eilės svyruoja apie 30 proc. Šis rodiklis liudija, kad į antstolius kreipęsi kreditoriai atgauna maždaug trečdalį reikalaujamų skolų.
Valstybės biudžeto naudai šiemet per šešis mėnesius išieškota 20,58 mln. litų skolų. Iš jų 6,56 mln. litų išieškota pagal policijos įstaigų, 5,45 mln. litų – pagal VMI padalinių, 4,53 mln. litų – pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus. Privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims per pusmetį sugrąžinta 55,93 mln. litų skolų.
Iš viso antstolių kontorose šiuo metu vykdoma per 668,8 tūkst. priverstinio išieškojimo bylų. Pagal statistiką antstolių administruojamų bylų skaičius Lietuvoje didėja nuo 1999 metų, tačiau artimiausiu metu turėtų stabilizuotis. Pastebima, kad pastaruosius dvejus metus antstolių užbaigiamų vykdomųjų bylų skaičius vidutiniškai padidėja po 5,5 tūkst., o pradedamų naujų bylų skaičius turi tendenciją mažėti.