Lietuvos ekonomika „skaidrėja”

Vertindami naujausius ekonomikos duomenis analitikai padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozes iki 8 proc. (buvo 7 proc.), 2008 m. – iki 7 proc. (buvo 6,5 proc.). Taip pat prognozuojama didesnė įtampa darbo rinkoje: šiek tiek didesnis nei anksčiau tikėtasi vidutinis realus darbo užmokesčio augimas (15 proc. vietoj 14 proc.) bei mažesnis nedarbo lygis (5 proc. vietoj 5,4 proc.).

Analitikų vertinimu, dėl daugiau nei prognozuota augančio vartojimo, kuris turėtų gerokai padidinti importo apimtis, einamosios sąskaitos deficitas šiais metais sieks 14 proc. BVP ar net daugiau.

„Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus, kadangi jį palaiko augantis vartojimas bei itin sparti sektorių, tenkinančių vidaus vartotojų poreikius, plėtra. Deja, dėl intensyvios įmonių plėtros ir emigracijos daugelyje verslo sričių jau trūksta darbuotojų, todėl susidarė palankios sąlygos pertekliniam kainų ir atlyginimų augimui. Statistiškai tai reikš augančią infliaciją bei einamosios sąskaitos deficitą, praktiškai – besitęsiantį vartojimo bumą ir mažėjantį Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą”, – sakė „Hansabanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Pasak T.Andrejausko, vis tik ekonominę statistiką reikėtų vertinti su tam tikra atsarga. „Manau, kad šiuo metu stebime ne tik spartų ekonomikos augimą, bet ir ekonomikos skaidrėjimą – kai vis daugiau įmonių visiškai atsisako „juodosios buhalterijos” ir atlyginimų mokėjimo „vokeliuose”. Dėl to fiksuojami didesni augimo tempai ir statistikoje, nors realiai dalis šio augimo jau buvo sukurta, bet neparodyta anksčiau”, – svarstė T.Andrejauskas. Pasak jo, dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai sakyti ar registruojamas virš 20 procentų metinis atlyginimų augimas pakenkė šalies konkurencingumui. Dar daugiau, statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį visų Lietuvos įmonių pelnas prieš mokesčius buvo net 44 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Abu šie faktai leidžia daryti prielaidas, kad ekonomika sparčiai skaidrėja ir galbūt dalis BVP augimo yra paremta šiuo faktu.

„Neabejoju, kad skaidrėjimo procesas yra Vyriausybės ryžtingos mokesčių mažinimo politikos pasekmė. Nemažiau svarbus yra gyventojų noras gauti oficialų atlyginimą, kad galėtų laisvai skolintis bankuose bei dalyvauti įsibėgėjusioje pensijų reformoje. Vis tik, nepaisant skaidrėjimo procesų, nederėtų pamiršti ir akivaizdžiai aštrėjančių Lietuvos ekonomikos karštinės simptomų – infliacijos ir einamosios sąskaitos deficito, skiriant jiems atitinkamą dėmesį”, – sakė T.Andrejauskas.

Nepaisant panašumų, trijų Baltijos šalių ekonomikos ciklai nėra vienodi – Estijos ekonomikos augimas jau pradėjo lėtėti, Latvijoje atsiranda pirmieji lėtėjimo požymiai, tuo tarpu Lietuva dar tik artėja prie pakilimo viršūnės. Tikimasi, kad Estijai ir Latvijai vis tik pavyks išspręsti nesubalansuoto augimo problemas ir ekonomika vystysis „švelnaus nusileidimo” scenarijumi, išvengiant didesnių sukrėtimų.

Analitikų vertinimu, Lietuva dar gali išvengti kaimyninių šalių problemų dėl pernelyg didelio ekonomikos nesubalansuotumo. Kaimyninė Latvija pavėlavo mažiausiai metus, stengdamasi kovoti su perkaitimo priežastimis. Lietuva vis dar turi visas galimybes užtikrinti stabilesnę ekonomikos raidą, jei imtųsi konservatyvios išlaidų politikos ir aktyviai siektų pažaboti infliaciją.

Nesant tokios politikos, ekonomikos augimas Lietuvoje trumpu laikotarpiu gali netgi paspartėti, dėl nepamatuotai gerų lūkesčių ir stipraus vartojimo, tačiau tai tik dar labiau išbalansuotų ekonomiką (augtų einamosios sąskaitos deficitas, infliacija, atotrūkis tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo ir t.t.) ir didintų „perkaitimo” riziką.

Prognozuojama, kad BVP augimas Latvijoje 2007 m. sieks 9 proc., o 2008 ir 2009 m. – po 7 proc., o Estijoje atitinkamai 8,6 proc., 6,9 proc. ir 6,8 proc. Infliacija artimiausias metais turėtų išlikti aukšta visose šalyse: Lietuvoje 2007 m. ir 2008 m. – po 4,5 proc., Latvijoje tuo pačiu laikotarpiu 8 proc., 5,5 proc., o Estijoje – 5,1 proc. ir 5,2 proc.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.