Sveikatą darbe praradę žmonės vis dažniau praveria gydytojų kabinetų duris.
Daugelis uostamiesčio įmonių neužtikrina sveikų ir saugių darbo sąlygų. Bijodami netekti darbo engiami klaipėdiečiai skundžiasi retai.
Pasiryžusių teismo keliu sutramdyti darbdavį atsiranda vos vienas kitas.
Kovos iki galo
Klaipėdietė Gražina Šveistrienė pasiryžo atlygio už prarastą sveikatą išsireikalauti teismo keliu.
Po aštuonerių metų darbo japonų kapitalo bendrovėje „Yazaki wiring technologies Lietuva” jai diagnozuota profesinė liga.
Dėl stuburo ir sąnarių pakenkimo moteris nebegali susirasti kito darbo. Negana to, jai kiekvieną mėnesį tenka išleisti šimtus litų vaistams.
Praėjusių metų lapkritį Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvusi G.Šveistrienės darbdavė įpareigota sumokėti 160 tūkst. litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau sprendimą apskundė abi pusės. Nuo 2004 metų, kai moteriai diagnozuota profesinė liga, jokios kompensacijos ji negavo.
„Absurdiška tai, kad valstybė negali pažaboti tokių įmonių, kurios luošina žmones. Likau viena, bet nepasiduosiu, kovosiu iki pabaigos. Nebeturiu ką prarasti, nes sveikatą jau praradau”, – tramdydama ašaras kalbėjo laidų rinkinių formuotoja dirbusi moteris.
Du vaikus auginanti 41-erių G.Šveistrienė stebėjosi, kad darbe nukentėję žmonės paliekami likimo valiai.
Mokosi dėl pažymos
Tikslaus nukentėjusiųjų darbe skaičiaus nėra. Klaipėdoje nėra ir vienos institucijos, kuri rinktų duomenis ir skelbtų juos visuomenei.
Kaip darbdaviai vykdo įstatymus kontroliuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC) bei Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos skyrius.
Tačiau specialistai pripažįsta, kad darbdavių nedrausmina nei baudos, nei skaudžios nelaimės.
Sveikatos saugos tarnybas atstovaujančios ir mokymus darbuotojams rengiančios bendrovės „Sabelija” generalinis direktorius Tadas Šatkauskas teigė, kad daugelis darbdavių mokymuose dalyvauja vangiai. Jiems esą rūpi tik gauti reikiamą pažymą.
„Problema ta, kad reaguojama ne į nelaimių priežastis, bet į pasekmes. Visi darbdaviai ir darbuotojai žino, kad būtina dėvėti apsauginį šalmą, laikytis kitų saugos reikalavimų. Tačiau didėjant gamybos tempams ir siekiant gauti kuo didesnį pelną, darbuotojo sveikata nelieka kada rūpintis. Visuomenė net neįsivaizduoja, kas iš tikrųjų vyksta kai kuriose įmonėse”, – pasakojo 14 metų mokymus ir konsultacijas teikiančios bendrovės vadovas.
Kasmet įmonės specialistai apmoko iki 900 žmonių. Tačiau T.Šatkauskas apgailestavo, kad tarp jų klientų mažiausiai statybos bendrovių. Būtent jose ir įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų.
Puola ligos
Pagal 2000 metais sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą periodiškai kasmet arba kas dvejus metus sveikatą pasitikrinti privalo visi darbuotojai.
Privačios įmonės ir valstybinės įstaigos tikrinamų darbuotojų sąrašus pateikia Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (VSC). Tačiau to daryti jos neprivalo. Todėl VSC specialistai negali nustatyti, ar visi darbdaviai užtikrina, kad jų pavaldiniai laiku pasitikrintų sveikatą.
Ilgo darbo kenksmingomis sąlygomis rezultatas – profesinė liga. Susirgusių darbe skaičius kasmet vis didėja.
„Sodros” duomenimis, pernai 31 asmeniui diagnozuota 45 ligos. Šiemet per pirmąjį pusmetį 14 asmenų – 19 susirgimų.
Kai kuriems žmonėms diagnozuojama po dvi ar net tris skirtingas patologijas. Dažniausios – kaulų ir raumenų ligos bei klausos pažeidimai.
Pastaraisiais metais į „Sodrą” dėl išmokų kreipiasi jau nebedirbantys, neįgalūs arba pensinio amžiaus žmonės, kuriems diagnozuota profesinė liga.
Gresia negalia
Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Profilaktinio – chirurginio skyriaus vedėjas Bronislovas Gylys pastebėjo, kad į medikus darbuotojai kreipiasi per vėlai.
„Žmonės kenčia iki paskutiniosios. Kai visai pradeda byrėti, ateina pas mus. Delsti nereikėtų. Diagnozavus, pavyzdžiui, stuburo disko išvaržą galima tapti ir neįgaliu. Dažniausiai tenka diagnozuoti raumenų ir sąnarių, stuburo bei klausos pažeidimus. Negalavimus sukelia nuolatinis triukšmas ir vibracija”, – aiškino darbo medicinos specialistas.
Nuo vibracijos ir triukšmo nukenčia su sunkiąja, kartais jau atgyvenusia technika dirbantys žmonės – traktorių, greiderių vairuotojai, laivus remontuojantys darbininkai.
Profesinė liga gali atsirasti ir ilgą laiką dirbant toje pačioje padėtyje, atliekant monotoniškus judesius.
Pasak gydytojo, sunku net pagalvoti, kiek iš tikrųjų yra susirgusių dėl kenksmingų darbo sąlygų. Mat į medikus kreipiasi ne visi.