Ne vienam Jūros šventės svečiui naktimis minkštą guolį atstos suolelis, paplūdimys ar miesto skveras. Kai kurie tokią nakvynę renkasi ne tik dėl to, kad Klaipėdos viešbučiuose likę tik brangiausi kambariai.
Susizgribusieji tik dabar pasirūpinti apgyvendinimu per Jūros šventę liks nusivylę – daugumoje uostamiesčio viešbučių laisvų vietų nebėra.
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro (KTIC) direktorės Romenos Savickienės, viešbučiai pilni ne tiek dėl Jūros šventės, kiek dėl paties sezono įkarščio.
Viešbučių atstovai tikino, kad paskutinį liepos savaitgalį užsienio turistų gretas aktyviai papildo lietuviai, rezervuojantys kambarius būtent didžiausiai Klaipėdos šventei.
Lietuviai prisimena viešbučius
Greičiausiai prisipildo pigesnės apgyvendinimo įstaigos. Beveik visos 64 pačiame miesto centre įsikūrusio viešbučio „Viktorija” vietos šiam savaitgaliui jau užsakytos. Anot viešbučio administratorės Katerinos, nors čia apsistojantiems svečiams nėra patogumų, tačiau daugelis susigundo žema kambarių kaina, svyruojančia nuo 45 iki 135 litų.
„Viktoriją” ypač yra pamėgę užsienio studentai, o lietuviai šį viešbutį prisimena būtent prieš Jūros šventę.
Klaipėdos keliautojų namų savininkė Jurgita Jurkšienė teigė, kad artėjant Jūros šventei skambučių sulaukia penkis kartus daugiau nei įprasta. Nors šiuose namuose dažniausiai apsistoja užsieniečiai, tačiau liepos antrojoje pusėje pigiais daugiaviečiais kambariais, kurie įprastai mūsų tautiečius atbaido, susidomi lietuviai iš Vilniaus, Kauno.
„Užsienio turistai vasarai kambarius rezervuoja iš anksto, tad dabar skambinantiems lietuviams neturiu ką pasiūlyti – visos 18 vietų būna užimtos”, – sakė J. Jurkšienė.
Viešbučio „Lūgnė” administratorė Kristina Pilibavičiūtė pastebi, kad prieš Jūros šventę prisipildo visi kambariai – tam įtakos turi ir prieš gerą savaitę suaktyvėjęs lietuvių kambarių rezervavimas.
Šiam savaitgaliui visi 47 „Lūgnės” kambariai yra užsakyti. Pasak K. Pilibavičiūtės, per Jūros šventę viešbutyje apsistoja daugiausia lietuvių. Nuo 170 iki 270 litų kainuojančius kambarius dažniausiai renkasi svečiai iš Vilniaus ir Kauno.
Užsieniečiai nesidomi
Daugelis viešbučių atstovų tikino, kad užsieniečiai specialiai į Jūros šventę nevažiuoja. Dažniausiai tai būnąs tiesiog sutapimas.
Viešbučio „Reval Inn” registratūros vadybininkė Irena Kabanova minėjo, kad paklausiausia paskutinė liepos savaitė – šiuo metu užsakytos visos 168 vietos. Tačiau tai labiau siejama su padidėjusiu turistų srautu vasarą, o ne su švente, nors keletas vokiečių kelinti metai į Klaipėdą atvažiuoja būtent dėl šio renginio.
R. Savickienė pritarė, kad Jūros šventė traukos centru tampa tik lietuviams. Užsieniečiai nelabai apie tai žino ir susidomi tik pamatę kokį renginį. „Mieste kol kas nėra jokių dekoracijų, tai ir klausimų dėl Jūros šventės nesulaukiame”, – sakė KTIC direktorė.
O štai lietuvių susidomėjimas gerokai išauga, tad TKIC padaugėja ir interesantų skambučių. Ketinantys atvykti į šventę mūsų šalies gyventojai teiraujasi, kur gali apsistoti, palikti automobilius, kokia šventės programa. Šiemet didelio susidomėjimo sulaukė laivų regata bei galimybė paplaukioti burlaiviu „Baltic Beauty” po atvirą jūrą.
Prižadino benamiai
Ankstyvą rytą per Jūros šventę sugalvoję pasivaikščioti po miestą pasistenkite netriukšmauti, kad neprižadintumėte miegančiųjų ant suoliukų ar skveruose.
Kai kurie klaipėdiečiai pasakojo, kad grįždami paryčiais namo per praeitų metų Jūros šventę skvere prie Danės matė miegmaišiuose įsitaisiusius miegalius.
Jaunuoliai iš Vilniaus pasakojo puikiausiai naktį praleidę prie piliavietės, kur sutiko ir daugiau savo likimo brolių. Nakvynę po atviru dangumi jie pasirinko taupumo sumetimais – pas draugą bute vietos pritrūko, o lova viešbutyje pasirodė neįkandama.
Tiesa, nemokama nakvynė po atviru dangumi ramybės negarantuoja. Šiomis dienomis prie neįgaliųjų paplūdimio su palapinėmis apsistoję studentai iš Kauno jos ir nerado – naktį jaunuolius terorizuoti pradėjo benamiai, kauliję butelių.
Pasak Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Albino Strumylos, per Jūros šventę bei kitus miesto renginius pasirenkančiųjų nakvynę viešose miesto erdvėse būna pilna: ant suolelių, po krūmeliais ar paplūdimyje. Vieni užminga dėl padauginto alkoholio kiekio, kiti – neradę nakvynės vietos po stogu.
„Šventė yra šventė. Jei miesto valdžia leidžia gerti alkoholį, kodėl policijos pareigūnai turėtų žmonėms drausti miegoti viešose vietose?” – stebėjosi A. Strumyla.
Jūros šventė traukos centru tampa tik lietuviams. Užsieniečiai nelabai apie tai žino ir susidomi tik pamatę kokį renginį
„Jei miesto valdžia leidžia gerti alkoholį, kodėl policijos pareigūnai turėtų žmonėms drausti miegoti viešose vietose?”